Naujausios
Dailės mokytojas Česlovas Girkantas: „Gyvenau energingai“
Tytuvėniškis Česlovas Girkantas, beveik keturis dešimtmečius dailės paslapčių mokęs vaikus, prieš trejetą metų atsisveikino su mokykla.
Svajojęs, bet taip ir netapęs dailininku, jis džiaugėsi energingu, nenuobodžiu gyvenimu mokykloje. Pirmąją savo darbų parodą ketina surengti ateityje, per susitikimą su buvusiais auklėtiniais.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Tytuvėnų vaikams – beveik keturi dešimtmečiai
Česlovas Girkantas ir jo žmona Nijolė – mokytojai. Ponas Česlovas beveik keturis dešimtmečius dailės paslapčių mokė Tytuvėnų vaikus, Nijolė Girkantienė po sudėtingą matematikos pasaulį vedžioja iki šiol.
Gretimame Pavydų kaime gimęs Česlovas Girkantas gražiai piešė jau vaikystėje. Lengvai sekėsi ir braižyba. Slapta svajojo kada nors tapti tikru dailininku, žavėjosi tapyba, ypač rusų dailininkų kūriniais. Didesnių susipažinimo su daile galimybių tuo metu nebuvo. Baigus mokyklą Tytuvėnuose, gyvenimas pasisuko kiek kitokia vaga. Bet Č. Girkantas sakė nė trupučio nesigailįs, jog šitiek metų atidavė mokyklai.
„Gyvenau energingai. Kaip kitaip gali gyventi, kai tavo mokiniai – ir penktokai, ir vienuoliktokai? Kai visi – tokie skirtingi, įdomūs, smalsūs, darbštūs? Nebuvo nuobodu nė akimirkos“, – pasakojo prieš trejus metus mokyklos duris užvėręs tytuvėniškis.
Įkalbėjo būti karinio parengimo vadovu
Pirmoji Č. Girkanto darbovietė – Kelmės buitinis kombinatas. Dirbo dailininku-apipavidalintoju. Buvo 1967-ieji. Gerą pusmetį, prieš tarnybą armijoje dirbo Durpių įmonėje.
Kai buitinis kombinatas buvo uždarytas, Česlovas Girkantas grįžo į Tytuvėnus. Į mokyklą tvirtino pakliuvęs visai atsitiktinai. Dabar jau miręs ilgametis mokyklos direktorius Kazimieras Balčiūnas ieškojo karinio parengimo vadovo.
„Pamatė mane mieste ir įkalbėjo vadovu dirbti, gavau ir dailės pamokų. Kiek padirbėjęs, direktoriui nieko nesakęs, įstojau į Vilniaus dailės institutą studijuoti dailės pedagogikos. Karinio parengimo vadovu nebebuvau“, – sakė Č. Girkantas.
Sena geroji mokykla
Studijų metus Vilniaus dailės institute Česlovas Girkantas vadina sena gerąja mokykla.
Tytuvėniškis gilinosi į skulptūros, tapybos ir kitų dailės šakų paslaptis, mokėsi ir dailės istorijos, ir anatomijos. Krūvis dirbančiam žmogui buvo didžiulis. Reikdavo atlikti ir daugybę praktinių užduočių. Pasak Č. Girkanto, ko gero jie, neakivaizdininkai, daugiau turėdavę padaryti negu stacionaro studentai.
Įsiminę mokytojai – grafikai Jonas Gudmonas, Vytautas Kaušinis, filosofiją dėstęs Antanas Andrijauskas, meno istoriją – Romualdas Ozolas. „Ir visi kiti buvo savo darbų meistrai, profesionalai. Negailėjo nei mūsų, nei savęs. Buvo taktiški, malonūs. Už tai jiems esu tik dėkingas“, – teigė. Tik šviesūs Česlovo Girkanto prisiminimai apie dar anksčiau pažinotą prie Šiluvos, Vičių kaimelyje gyvenusį savamokslį dailininką ir skulptorių Petrą Stundžią.
Atrado meniškų vaikų
Per pedagoginio darbo metus Česlovas Girkantas džiaugiasi atradęs daug meniškų vaikų. Kai kurie pasirinko dailės, architektūros studijas, tapo profesionaliais dailininkais ir architektais, dizaineriais. Kitiems piešimas, tapyba liko tik malonus pomėgis.
Su ypač gabiais vaikais mokytojas dirbdavo daug. Ir per pamokas, ir po pamokų, per įvairius fakultatyvus. Susikūręs, apsigynė naują dailės pedagogikos baigiamojo darbo temą – „Apimties vaizdavimo mokymas mokykloje“. Sunkiausia ir būdavo vaikus išmokyti pavaizduoti erdvę, daiktų apimtis.
Paroda – susitikimo proga
Nors Česlovas Girkantas ilgus metus mokytojavo, yra tik vienos abiturientų laidos auklėtojas.
„Tai su vienu, tai su kitu vis pasvarstome: o gal susitikti po kokių poros metų? Ta proga esu prižadėjęs pirmiausia sau, kad surengsiu savo darbų parodą“, – tvirtino.
Darbų dailės mokytojo namuose nėra mažai, tačiau, jų autoriaus teigimu, ne visi paveikslai baigti. „Iki šiol nesu surengęs nė vienos parodos, nes nesu dailininkas, tik dailės pedagogas“, – paaiškino.
Dirbdamas neturėjo daug laiko kūrybai. Laisvą minutę ištrūkdavo pagrybauti ar į sodą, nudirbti kokius nors ūkiškus darbus. Šiek tiek pakeliavo. Pamatė Ermitažą, Luvrą. Kai kuriais meno kūriniais, pripažino nusivylęs. Vaizduotėje dieviškais atrodžiusios drobės iš tikrųjų pasirodė labai jau žemiškos. Kad ir Mikelandželo „Pragaras“. Visomis prasmėmis – tamsus ir niūrus.
Laiko nedaug kūrybai lieka ir dabar. Yra kitokių užsiėmimų. Šiltina savo namų išorę, gražina vidų. Piešia dažniausiai žiemą. Ant sienų visais metų laikais paveiksluose pražydusios gėlės, Tytuvėnų gamtos vaizdai.
Tytuvėnai pro langą
Pro Nijolės ir Česlovo Girkantų namų antrojo aukšto langą atsiveria nuostabūs Tytuvėnų vaizdai. Kas kartą, rodos, tie patys, bet, be jokių abejonių, vis kitokie. Keičiasi metų laikai, aušta rytas ir vakarėja. Vandenyje atsispindi rugiagėlių mėlynumo dangus arba pajuodę lietaus debesys. Spindulį iškiša saulė, vėl viską nušviesdama kitokiomis spalvomis. Vėjas pašiaušia bangeles.
Pilka ramybė, parausvinti medžiai, dar žiedais besipuikuojančios jurginų galvos. Tolumoje, ant lieptelio krašto, prisėda žmogus. Greitai šalimais atsiranda ir kitas. Per toli, kad gerai įžiūrėtum, ką tie žmonės veikia ar ketina veikti. Greičiausiai merks meškeres, o gal paprasčiausiai pasišnekučiuos. Apie ką, jei ne apie gyvenimą?
Česlovas Girkantas sukūrė ne vieną paveikslą žiūrėdamas pro langą, būdamas gamtoje. Po paveikslą nutapė pagautas tam tikros nuotaikos – abiejų anūkų gimimo proga.
Iš tolimų kraštų parsivežė įspūdžių ir nuotraukų. Bet paveikslams gimti reikia laiko, susikaupimo, ne kelioninės skubos.
Autorės nuotr.
SVAJONĖ: Nors vaikystėje Česlovas Girkantas svajojo tapti tikru dailininku, nesigaili tapęs mokytoju ir daugelį metų dailės paslapčių mokęs vaikus.
TYTUVĖNAI: Daugelyje tytuvėniškio darbų įamžinti Tytuvėnai ir jų apylinkių gamta.
GĖLĖS: Č. Girkantas yra nupiešęs ne vieną gėlę ar gėlių puokštę.
ŽMONA: Tarp nedaugelio Česlovo Girkanto nutapytų portretų – jo gyvenimo draugė žmona Nijolė jaunystės, studijų laikais.
PAVEIKSLAI: Nijolės ir Česlovo Girkantų namų sienas puošia šeimininko sukurti paveikslai.
SAPNAS: Anūko gimimo proga Č. Girkantas nupiešė paveikslą, pavadinęs jį „Spalvotu sapnu“.