Buvusiame Kelmės dvare – konkursas apie dvarus

Buvusiame Kelmės dvare – konkursas apie dvarus

Bu­vu­sia­me Kel­mės dva­re – kon­kur­sas apie dva­rus

Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je, bu­vu­sia­me dva­re, su­reng­tas kon­kur­sas „Dva­rų vaid­muo is­to­ri­jo­je“, ku­ria­me da­ly­va­vo pen­kios moks­lei­vių ko­man­dos. Ge­riau­siai se­kė­si Kel­mės Jono Grai­čiū­no gim­na­zi­jos moks­lei­viams.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Į Kel­mės kraš­to mu­zie­jų, bu­vu­sį dva­rą, į kon­kur­są „Dva­rų vaid­muo is­to­ri­jo­je“ su­si­rin­kę moks­lei­viai ir jų mo­ky­to­jai pir­miau­sia bu­vo pa­kvies­ti į me­nę. Skam­bė­jo iš­kil­min­ga mu­zi­ka, šo­ko Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos moks­lei­vės Go­da Dze­vin­taus­kai­tė ir Eve­li­na Pa­lu­bins­ky­tė. Dva­ro po­nas ir po­nia (Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos moks­lei­viai Ei­man­tė Ko­ry­tė ir Ar­man­das Druk­te­nis) svei­ki­no vie­nas ki­tą ir kon­kur­so da­ly­vius.

„Gy­venk il­gai. Lai ta­vo lai­kas per dau­gel am­žių ne­si­bai­gia“, – į dva­ro po­ną krei­pė­si po­nia. „Leisk pa­bu­čiuo­ti jū­sų ran­ką, ku­rioj auš­ra vė­sos su­ran­da“, – at­sa­kė po­nas.

Po­nai džiau­gė­si ma­ty­da­mi bū­rį jau­nų žmo­nių vie­na­me se­niau­sių Lie­tu­vos dva­rų, ku­ris XV am­žiu­je pri­klau­sė Lie­tu­vos di­džio­sios ku­ni­gaikš­tys­tės di­džia­jam ku­ni­gaikš­čiui Alek­sand­rui. 1591 me­tais Kel­mės dva­ras ati­te­ko di­di­kams Gru­ževs­kiams, ki­lu­siems nuo Len­ki­jos. Di­di­kai dva­rą val­dė dau­giau kaip 300 me­tų.

Po į is­to­ri­nę praei­tį nu­kė­lu­sio ren­gi­nio pra­džios pra­si­dė­jo rim­tas dar­bas.

Kiek­vie­na ko­man­da pri­sta­tė po vie­ną Lie­tu­vos dva­rą. Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no ir Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos ko­man­dos su­pa­žin­di­no su Plun­gės dva­ru, ku­ria­me vei­kia že­mai­čių dai­lės mu­zie­jus, di­des­niu ne­gu 58 hek­ta­rų par­ku ir Per­kū­no ąžuo­lu, neo­go­ti­ki­nė­mis ark­li­dė­mis, žir­gy­nu. Nors Plun­gės dva­ras mi­ni­mas nuo 1565 me­tų, la­biau­siai jį iš­gar­si­no Ogins­kiai XIX am­žiu­je, dva­rą pa­ver­tę sa­vo re­zi­den­ci­niais rū­mais.

Pak­ra­žan­čio gim­na­zi­jos ko­man­da pri­sta­tė Pak­ruo­jo dva­rą su mis­tiš­ko­mis is­to­ri­jo­mis, pra­si­dė­ju­sio­mis nuo jo šei­mi­nin­ko, žiau­rio­jo ba­ro­no fon Ro­po mir­ties. Net so­viet­me­čiu su šiuo dva­ru sie­tos ne­ti­kė­tos mir­tys. Tvir­ti­na­ma, jog ir da­bar nei iš šio, nei iš to dva­re at­si­da­ro lan­gai, gir­di­si žings­niai, už­si­de­ga švie­sa.

Pak­ruo­jo dva­re vei­kia Gy­va­sis mu­zie­jus, su­tei­kian­tis ga­li­my­bę grįž­ti šim­tą me­tų at­gal ir tap­ti tik­rais dva­riš­kiais, iš­ban­dy­ti dva­ro gy­ve­ni­mą su ūkio dar­bais, žir­gais, par­fu­me­riu Ža­ku, alu­da­rio pa­sa­ko­ji­mais, kal­vio meist­riš­ku­mu ir pa­na­šiai.

Apie Pa­lan­gos dva­rą, 2008 me­tais pa­skelb­tą kul­tū­ros pa­mink­lu, kal­bė­jo Šau­kė­nų Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio moks­lei­vių ko­man­da.

Dva­ras įkur­tas pa­ly­gin­ti ne­se­niai, tik XIX am­žiaus vi­du­ry­je, gra­fo Juo­za­po Tiš­ke­vi­čiaus. Jo se­ne­lis My­ko­las Juo­za­pas Tiš­ke­vi­čius 1824 me­tų lie­pos 13 die­ną nu­si­pir­ko Pa­lan­gą ir ap­lin­ki­nes val­das. Dva­ro rū­muo­se įkur­tas Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jus, ap­lin­kui – Bo­ta­ni­kos par­kas, iš­li­ku­si Bi­ru­tės kal­no kop­ly­čia.

Tiš­ke­vi­čiai dva­re gy­ve­no iki 1941 me­tų. Pas­ku­ti­nis gra­fų įpė­di­nis Alf­re­das Ma­ri­ja Tiš­ke­vi­čius gy­ve­no ir mi­rė Var­šu­vo­je, jam 1997 me­tų ge­gu­žės 22 die­ną su­teik­tas Pa­lan­gos gar­bės pi­lie­čio var­das.

Kel­mės „Kra­žan­tės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­vių ko­man­dos pa­sa­ko­ji­mas nu­kė­lė į Sie­si­kų dva­rą su rū­mais, „aka­de­mi­ja“ va­di­na­ma mo­kyk­la, spi­ri­to va­ryk­la, svir­nu, paukš­ti­de, ku­me­ty­nu ir par­ku Uk­mer­gės ra­jo­ne.

1999 me­tais Sie­si­kų dva­ras bu­vo iš­nuo­mo­tas nau­jam šei­mi­nin­kui Aud­riui Ma­tu­lai­čiui. Jis pa­si­rū­pi­no res­tau­ruo­ti spi­ri­to va­ryk­los pa­sta­tą, su­tvar­ky­ti eže­ro pa­kran­tę ir da­lį te­ri­to­ri­jos. A. Ma­tu­lai­tis kiek įma­ny­da­mas sten­gė­si dva­rui su­grą­žin­ti re­ne­san­so sti­lių, tū­rius ir pla­ną, o res­tau­ra­vi­mo dar­bus pri­žiū­ri ar­chi­tek­tė Gra­ži­na Kir­dei­kie­nė.

Ant­ro­je kon­kur­so da­ly­je moks­lei­viai tu­rė­jo at­sa­ky­ti į 30 klau­si­mų, su­si­ju­sių su Kel­mės ra­jo­no dva­rais, pa­vyz­džiui, ku­ria­me iš dva­rų Jo­nas Jab­lons­kis pa­ra­šė pir­mą­ją lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­ką, ko­kio krikš­čio­niš­ko ti­kė­ji­mo ša­li­nin­kai bu­vo Kel­mės dva­ri­nin­kai Gru­ževs­kiai, ku­rį dva­rą val­dė net pen­kios Rad­vi­lų kar­tos, ku­riam Lie­tu­vos di­di­kui už di­de­lius nuo­pel­nus LDK ku­ni­gaikš­tis Žy­gi­man­tas Au­gus­tas do­va­no­jo Kra­žius „am­ži­nai nuo­sa­vy­bei“.

Tre­čio­ji da­lis – vaiz­di­nė. Moks­lei­viams bu­vo de­monst­ruo­ja­mos skaid­rės su dva­rų her­bais, dva­rų, dva­ri­nin­kų nuo­trau­ko­mis, klau­si­mais, jiems rei­kė­jo at­sa­ky­ti, kas skaid­rė­se įam­žin­ta, ko klau­sia­ma.

Sus­kai­čia­vus vi­sų kon­kur­so da­lių re­zul­ta­tus nu­ga­lė­jo Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos ko­man­da, ant­ri li­ko moks­lei­viai iš Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos, tre­čia – Šau­kė­nų Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio gim­na­zi­jos ko­man­da. Nu­ga­lė­to­jams ir pri­zi­nin­kams įteik­ti dip­lo­mai, vi­siems da­ly­va­vu­siems – pa­dė­kos.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė sa­kė, jog mo­ki­nių kon­kur­sui apie dva­rų vaid­me­nį is­to­ri­jo­je no­rė­jo­si su­teik­ti nors šiek tiek dva­riš­ku­mo, pa­trio­tiš­ku­mo dva­sios.

Moks­lei­vių kon­kur­są „Dva­rų vaid­muo is­to­ri­jo­je“ su­ren­gė Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­rius, Kel­mės kraš­to mu­zie­jus.

Au­to­rės nuo­tr.

KOMANDA: Mo­ki­nių kon­kur­so „Dva­rų vaid­muo is­to­ri­jo­je“ nu­ga­lė­to­ja ta­po Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos ko­man­da (mo­ky­to­ja Ri­ma Ser­vie­nė).

DVA­RAI: Kon­kur­so da­ly­vius pa­svei­ki­no dva­ro po­nia ir po­nas (Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos moks­lei­viai Ei­man­tė Ko­ry­tė ir Ar­man­das Druk­te­nis).