Naujausios
Buvusi bibliotekininkė darbus tęs be atlygio
Skaistgirio miestelio (Joniškio rajonas) bibliotekininkė Veronika Rimutė Bilienė nuo sausio išėjo į pensiją. 48-erius metus tarp knygų ir skaitytojų praleidusi moteris žada ir toliau be atlygio padėti bibliotekai organizuoti renginius, kurie buvo planuoti dar nežinant apie atleidimą, bei jaučia pareigą papildyti pačios pradėtą rinkti kraštotyrinę medžiagą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Kraštotyros darbai dar nebaigti
Ant stalo Veronika Rimutė Bilienė vieną po kito deda surinktos kraštotyros segtuvus. Nuotraukos, jų aprašai, straipsniai iš laikraščių, žurnalų, surašyti žmonių pasakojimai, prisiminimai, liudijimai. Daug jų yra, bet ne viskas užbaigta. Moteris pasakoja turinti dar nesurūšiuotos medžiagos, kai kuriuos segtuvus reikia papildyti, praplėsti.
„Gaila, kad ankstyvoje jaunystėje nesupratau, kaip svarbu išsaugoti ateities kartoms praeities ženklus. Pradėjau domėtis kraštotyra vyresniame amžiuje. O juk tai – istorija, liudijimai apie miestelio įvykius, gyvenusias asmenybes", – sako skaistgirietė.
Miestelis, į kurį jai likimas lėmė atvykti nuo 1964 metų, turtingas ir gamtos ištekliais – skalda, derlingoms žemėmis ir – žmonėmis.
Svarbūs savam kraštui žmonės
Moteris rinko medžiagą apie Skaistgirį visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje garsinusį, parką įkūrusį kolūkio pirmininką Joną Viliūną, kuris, išėjęs į pensiją, dažnai užsukdavo į biblioteką knygų. Jo dukra su žentu – Vida ir Stasys Vaitekūnai – iki šiol bibliotekai dovanoja naujų leidinių.
Į segtuvus sugulė informacija apie Vladą Gailiūną, pirmąjį miestelio ambulatorijos felčerį, Rimantą Vaitiekūną, buvusį Joniškio kultūros namų direktorių, mokytoją Zuzaną Čerkauskaitę, farmacininkę Eleną Nasvytienę, Oną Tautkutę – miestelio įžymybę, puikią savamokslę artistę, vaidinusią dramos kolektyve. O. Tautkutė buvo tarnavusi pas kompozitorių Konradą Kavecką. Jo šeimai gamino valgį. Kai kompozitorius grodavo vargonais, jos pareiga buvo laiku skleisti partitūros lapus.
O. Tautkutei teko lydėti K. Kavecko žmoną į spektaklius ir juos pačiai žiūrėti. Teatras įaugo į šios moters širdį ir tapo pagrindiniu gyvenimo akordu.
Bibliotekininkė sklaido ambulatorijos, miestelio gaisrinės istorijos lapus, apie vietos tautodailininkes – Virginiją Kutkienę, Valeriją Dauginienę ir kitus surinktą medžiagą.
Padės bibliotekininkėms
„Dirbti lieka dukra Lijana, ateis dar nauja darbuotoja. Patalkinsiu joms, juk tiek žmonių, kiek aš, jos nepažįsta. Šiais metais biblioteka švęs 60-metį, organizuos kitus renginius, kurie buvo planuoti iš anksto, padėsiu rinkti kraštotyrinę medžiagą“, – dėsto planus V. R. Bilienė. Be to, ji turi užsiėmimų mestelio moterų klube „Versmė“.
Pasak V. R. Bilienės, dabartinis bibliotekininkų darbas nuo gūdžių 1964-ųjų skiriasi kaip diena nuo nakties.
Iš Joniškio į Skaistgirį pasiųsta anuomet jauna mergina pirmiausia pasibeldė į vykdomojo komiteto duris, iš kur buvo palydėta į miestelio biblioteką – medinį namą (dabar ten veikia privati parduotuvė), apšildomą statinio pečiaus, kurį pačiai reikėjo kūrenti malkomis. Vėliau biblioteka keliavo į pašto, o iš ten – į seniūnijos pastatą. Pastarasis – renovuotas, tad dirbti jauku, šilta, ir žmonės čia mielai eina.
Pokyčiai
„Didžiausias stebuklas buvo, kai prieš gerą dešimtmetį gavome muzikinį centrą, įvairių žaidimų. Tąsyk vaikai ėjo būriais, gal 20 jų apspitę tą centrą žiūrinėjo. Visiems buvo nauja, netikėta. O ir vėliau mokinių nemažėjo, nes atsirado kompiuteriai“, – pasakoja V. R. Bilienė.
Mokinių būriai į Joniškio Jono Avyžiaus Skaistgirio filialą eina vienas po kito, jų čia netrūksta iki pat darbo pabaigos. Mat pasibaigus pamokoms, vaikai autobuso, vežančio į kaimus, laukia iki pusės keturių. Po to pakeliui užeina kiti, kurie grįžta ar išeina į sporto užsiėmimus.
Biblioteka šiuo metu turi 614 skaitytojų.
„Tai yra tikri skaičiai. O tarybiniais metais turėdavome gudrauti, į korteles skaitytojams prirašyti visokių TSKP raštų bei panašių leidinių, nes buvo privalu taip „šviesti“ liaudį. Kitaip reiškė, kad blogai dirbi“, – prisimena skaistgirietė.
Būdavo, kad žmonės tų leidinių nė už ką nenorėdavo imti, tai įrašydavo juos į kortelę ir kur nors paslėpdavo, kad tikrintojai atvykę ir popierius sužiūrėję neužsipultų.
Liūdina valdžios požiūris į kultūrą
Į pensiją kartu su kolegėmis joniškietėmis Gene Čiutiene, Juze Bandziene ir bibliotekos dailininku Ignu Vilčiausku išlydėta Veronika Rimutė Bilienė, buvo pagerbta padėkos vakare Skaistgiryje. Jai plojo visa salė. Tokie epizodai, sako moteris, paglosto širdį ir yra nepamirštami. Kaip ir žmonės, kurie kažkada padėjo atėjusiai jaunai darbuotojai.
V. R. Bilienė tik apgailestauja, kad kultūrai lėšų visada neužtenka, kad praėjusių metų pabaigoje valdžios buvo liepta rajono bibliotekai sumažinti 9 etatus. Kaimų bibliotekininkėms už patalpų valymą taip pat dalis lėšų nubraukta.
„Galėtų ponai, kurie tokius sprendimus priima, patys irgi valyti savo kabinetus. Kiekvienam po kokius 5 litus per mėnesį primokėtų, gal irgi rajonas sutaupytų“, – ironizuoja skaistgirietė.
Autorės nuotr.
MEDŽIAGA: Veronikos Rimutės Bilienės surinkta medžiaga apie Skaistgirio bibliotekos istoriją papildė monografiją „Skaistgirys“.
SKIRTUMAI: Veronika Bilienė prisimena, kad prieš gerą dešimtmetį bibliotekai buvo didžiulė naujiena, kai gavo muzikinį centrą, o dabar yra ir kompiuteriai, kuriais ypač džiaugiasi mokiniai.