Naujausios
Kaimo istorija
Buvo Tremtinių kaimas
Pašvitinio seniūnijojos žemėlapyje šešiasdešimt metų buvo Tremtinių kaimas. Jį sunaikino masinės melioracijos vajus bei kitos to meto aplinkybės. Duomenis apie 1982— aisiais visiškai išnykusį kaimą surinko kraštotyrininkė Rima Žemrietaitė iš Mikniūnų.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Pavolgyje — lietuvių kaimai
Numalšinus 1863— ųjų metų sukilimą prieš caro valdžią, daug lietuvių, jame dalyvavusių, atsidūrė tremtyje. Rokiškio, Zarasų, Utenos apylinkių valstiečiai buvo ištremti į Saratovo ir Samaros gubernijas. Taip Pavolgio stepėse įsikūrė trys lietuvių kaimai — Tolovka, Litovka ir Čiornaja Padina. Atvežus tremtinius, buvo nudrėbtos kelios molinės trobos, į kurias sukišta po kelias šeimas. Vėliau žmonės kūrėsi patys — drėbėsi tokias pat molines gryteles. Bet rūpinosi ir medienos, tad kaimuose ėmė dygti mediniai namai. Visuose trijuose kaimuose virė visuomeninė veikla: tremtiniai susikūrė lietuvišką mokyklą, bažnyčią, turėjo netgi teatrą ir orkestrą.
1920— aisiais tarp tremtinių pasklido žinia, kad jau galima grįžti į Lietuvą. Tad visų kaimų tremtiniai išrinko delegaciją ir išsiuntė į Lietuvą sužinoti, kokiomis sąlygomis galima sugrįžti, ar atgaus savo žemes, kokiomis sąlygomis galės įsikurti.
Parvežė delegatai į Pavolgį žinią, jog Lietuvoje parceliuojami dvarai ir visi tremtiniai gaus jų žemės. Grįžti į tėviškę susiruošė šešios dešimtys šeimų.
Sugrįžėlius tuometinė valdžia išskirstė grupėmis. Žmonės nenorėjo prarasti tarpusavio ryšių, todėl būrėsi gimės prie giminių, kaimynai prie kaimynų. Viena buvusių tremtinių grupė atsidūrė Kėdainių, antra — Pakruojo rajonuose. Taip Lietuvoje įsikūrė du Tremtinių kaimai.
Buvęs palivarkas tapo naujais namais
Buvusio Gudžiūnų palivarko kumetyno name apsigyveno Vinco Miškinio, Juozo Vilučio, Prano Miškinio, Jono Vilučio, Jono Miškinio, Romualdo Gladučio ir Domo Grižo šeimos. Valdžia skyrė jiems po penkiolika hektarų žemės. Ant plyno lauko, vieni kitiems padėdami, sugrįžėliai iš molio nusidrėbė trobas, užveisė šalia jų sodus.
Iš pradžių aplinkinių Titonių, Miciūnų kaimų gyventojai naujojo kaimo žmonių vengė: nes pasklido kalbos, kad privažiavę „razbaininkų“. Vėliau vieni su kitais susipažino, susidraugavo, o kai kas — ir susigiminiavo.
Tremtinių kaimo gyventojai nuo aplinkinių sodiečių skyrėsi tvarkingumu. Kiekvieną pavasarį jie savo molinius namus nubalindavo. O vidų balindavo du kartus — pavasarį ir rudenį. Kad būtų tvarkingiau, moterys aslą nuberdavo šlynu ir nušlakstydavo vandeniu — asla tapdavo tarsi cementuota.
Tremtinių kaimo moterys visos bičiulavosi tarpusavyje, dažnai susirinkdavo pavakaroti. Susėdusios megzdavo, verpdavo, plėšydavo plunksnas. Ir daug dainuodavo. Kaimyniškai sugyveno ir vyrai, talkininkaudavo vieni kitiems darbuose. Tremtinių žmonės garsėjo ir savo vaišingumu, ir tuo, kad leido vaikus į mokslus.
Romualdo ir Mortos Gladučių vyriausias sūnus Domas buvo nagingas meistras. Pats pasistatė klojimą, jaują, susimeistravo linų minamąją mašiną. D. Gladučiui teko dalyvauti Antarjame pasauliniame kare, kur buvo sužeistas į koją. O Domo žmona Pranutė garsėjo kaip puiki šeimininkė, kepusi tortus, pyragus.
D. Gladučio brolis Alfonsas su žmona Ona buvo jaunalietuviai, turėjo šios organizacijos uniformas. Jiedu buvo žinomi kaip šokėjai ir labai puoselėjantys lietuvybę žmonės. O Domo brolis Stasys ir sesuo Elzė tapo siuvėjais.
Jonas Vilutis buvo apsiskaitęs vyras, su žmona Kotryna darė viską, kad vaikai mokytųsi. Vilučių dukros Veronika ir Eugenija studijavo Vilniaus universitete, sūnus Vytautas — Kauno žemės ūkio akademijoje. Jaunėlis Vilučių Jurgis tebaigė vidurinę — žuvo Antrajame pasauliniame kare. Bronė Vilutytė ištekėjo už Jono Žilinsko, o giminės potraukį mokslui perdavė savo vaikams. Jos sūnus Saulius — Žeimelio mokyklos fizikos mokytojas, dukra Aušra — taip pat pedagogė.
Juozapo Vilučio sūnus Jurgis įsikūrė Šiauliuose, dirbo Frenkelio odos fabrike. Jo sesuo Agnieška tarnavo gydytojo Bliumantalio namuose. Mergina ne tik pati madingai rengėsi, bet nupirkdavo įmantrių drabužių ir seseriai Marijonai, gyvenusiai kaime.
Agnieška mėgo skaityti knygas, kurių rasdavo daktaro namuose. Būdavo, kad beskaitydama net maistą prisvilindavo. Bet daktaro žmona žingeidžios tarnaitės nebardavo. R. Žemrietaitei giminės pasakoję, jog ponia Agnieškai sakydavusi „geriau tegul skaito, negu miega“. Kitas Vilučių sūnus Antanas, statybininkas, Šiauliuose nusipirko namą. Šeimos nepalenkė karas — fronte žuvo Juozapo Vilučio sūnus Juozas, palikęs našlę su trimis vaikais.
Tremtiniuose buvo trijų Miškinių šeimų namai — Prano, Vinco ir Jono. Visi jie tarpusavyje giminiavosi.
Pranas Miškinis į LIetuvą grįžo su žmona ir trimis vaikais — Jonu, Feliksu bei Valerija. Abu sūnus žuvo kare. Netikėta nelaimė pražudė Prano žmoną: iš statinės iššokusi volė pataikė moteriai į galvą. Neužilgo Miškinienė mirė. Našlys vėl vedė, susilaukė dar penkių vaikų.
Vincas Miškinis vedė našlę Uršulę Gylienę, žinomą kaimo giedotoją, užauginusią keturis vaikus. Dukra Julija mokėjo siuvėjos amatą, su vyru vainiūniečiu Karoliu Nemuniu buvo jaunalietuviai, dalyvavo kultūriniame gyvenime. Sūnus Vytautas ir dukra Danutė baigė aukštuosius mokslus.
Tremtinių kaimo pradžioje stovėjo Domo Grižo namai. Savo spetyniems sūnums Grižas pasodino septynis maumedžius. Jo žmona Kotryna buvo garsi giedotoja, pas Grižus kaimynai giedodavo mojavas. Sūnus Jonas, Vytautas, Antanas ir Jurgis buvo savamoksliai muzikantai, daininkai. Vytautas žuvo per karą. Jau po karo neaiškiomis aplinkybėmis buvo nušautas Jonas. Antanas tapo veterinaru, kitas brolis Kazimeiras — inžinieriumi.
Paskutinieji kaimo metai
Prasidėjus kolūkių kūrimo vajui, Vainiūniuose atsirado kolūkis „Gimtoji žemė“, į kurį teko įstoti ir Tremtinių gyventojams. Po to atėjo melioracija, o kartu su ja — kaimo naikinimas. Ypač jis suintensyvėjo nuo 1968— ųjų. O 1982— aisiais buvo nugriauta paskutinioji kaimo sodyba.
1990— aisiais D. Grižo sodybos vietoje vainiūniečio šviesuolio Juozo Mieliaus ir tuometinės Pašvitinio apylinkės viršaitės Janinos Guobužienės iniciatyva buvo pastatytas paminklinis akmuo išnykusiam kaimui.
ATMINIMAS: Išnykusio kaimo atminimą besaugo akmuo.
ŠEIMA: Juozapas ir Ona Vilučiai garsėjo kaip šeima, stengusis išleisti vaikus į mokslus.
JAUNIMAS: Tremtinių kaimo jaunimas tarpukariu neatsilikdavo nuo madų — sėdi (iš dešinės) Agnieška Vilutytė ir Konstancija Miškinytė, stovi Marytė Vilutytė, Jurgis Vilutis, Alfonsas Gladutis, Feliksas Račkauskas ir Ona Miškinytė.
Nuotraukos iš Rimos ŽEMRIETAITĖS archyvo