Naujausios
PRAVARTU ŽINOTI
Butų nuomotojus nuo sukčių gelbsti sutartys
Iki šildymo sezono pradžios nespėję parduoti nereikalingų butų savininkai stengiasi juos išnuomoti. Bet nuoma – ne visada saugus sprendimas. Pakruojietis redakcijai papasakojo, kaip buvo apgautas nuomininkų. Surašius nuomos sutartį, žmonės lengviau apgintų savo interesus.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Nuomininkai nemokėjo nė už paslaugas
Buto savininkas gyvena kitoje vietovėje, todėl jam šiuo metu nereikalingą trijų kambarių būstą Pakruojyje nutarė išnuomoti. Į skelbimą atsiliepė jaunų sugyventinių pora. Pusės sutarė dėl nuomos sąlygų, nuompinigių. Bet pastarųjų buto savininkas teigė taip ir negavęs. Maža to, sulaukė paslaugų teikėjų perspėjimų apie įsiskolinimus už elektrą, vandenį, dujas.
„Kai griežtai pareikalavau nuomininkų sumokėti už paslaugas, išgirdau, kad pora šiuo metu neturi pinigų. Bet vyras neva susiradęs darbą užsienyje, ten gerai uždirbs ir tada atsiskaitys. Tokias pasakas nuomininkai man sekė tris mėnesius. O kai nebeapsikentęs liepiau kraustytis lauk – supyko. Atseit, kaip aš drįstantis varyti lauk šeimą su mažais vaikais“, – pasakojo redakcijos pašnekovas.
Buto savininkas teigė laikęsis savo ir nuomininkus išprašęs. Nors jų pridarytas šimtais litų skaičiuojamas skolas teko sumokėti pačiam.
Vėliau buto savininkas sužinojęs, kad asocialiai gyvenantys ir iš dviejų vaikų pašalpų besiverčiantys sugyventiniai apgavę ne tik jį. Pora taip gyvena jau kurį laiką – susiieško butą su patogumais, naudojasi visomis paslaugomis, bet už jas nemoka. O išginti lauk, ieško kito tokio pat būsto. Ir paprastai randa, nes iki kūrenimo sezono pradžios butų nepardavę šeimininkai stengiasi juos bent išnuomoti: kad netektų mokėti už tuščio būsto šildymą.
Redakcijos pašnekovas žino, kad iškraustyti sugyventiniai įsikūrė gerame bute Saulėtekio gatvėje.
Patarimai – internete
Buto savininkas su nuomininkais buvo susitaręs tik žodžiu, sutarties niekur neregistravęs. Todėl vyras nesitiki atsiimti skolų ir nė nesikreipia į teisėsaugą dėl sukčiavusių nuomininkų. Tuo labiau, kad iš tokių žmonių ne ką prisiteisi.
Interneto svetainėse ir forumuose diskutuojantys žmonės aptaria butų nuomos problemas tiek iš savininkų, tiek iš nuomininkų pozicijų. Pastebima, kad sutartis pasirašo tik kas antras nuomotojas.
Internautai įdeda ir sutarčių pavyzdžius, kuriais naudojantis galima iš anksto numatyti detalias nuomos sąlygas, sankcijas už jų nesilaikymą. Taip pat pataria prie sutarties pridėti buto perdavimo nuomininkams aktą, nurodant, kokios būklės yra baldai, buitinė technika, kitas inventorius. Toks aktas padėtų išvengti vėlesnių ginčų dėl tikrai ar tariamai sugadintų daiktų.
Nuo nemokių nuomininkų diskutuotojai pataria saugotis, iš anksto pareikalaujant užstato (maždaug 1-2 mėnesių nuompinigių dydžio). Nuomos laikui pasibaigus, įsipareigojimus sąžiningai vykdžiusiems nuomininkams užstatas būtų atiduotas, o kitu atveju – būsto savininkai išvengtų nuostolių.
Sutarčių registruoti neprivaloma
Šiaulių mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Loreta Milašauskaitė informavo, kad fizinių asmenų būsto nuomos sutartis gali būti ir žodinė, jeigu ji neterminuota. Terminuotos sutartys turi būti sudaromos tik raštu.
Pasak L. Milašauskaitės, rašytinė nuomos sutartis gali būti (bet neprivalo) įregistruota viešajame registre. Kaip įrodymas ginčuose gali būti panaudotos tik registruotos sutartys. Pajamos iš buto nuomos apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. Jį sumoka nuomotojas, iki kitų metų gegužės 1-osios (po to, kai nuompinigiai buvo faktiškai gauti) pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. Jei buto savininkas pajamų iš nuomos negauna – deklaracijos teikti neprivalo.
Pavaduotoja informavo, kad išnuomojus būstą už priežiūrą, nuomininko sumokėti abonentiniai mokesčiai nei išlaidos už komunalines paslaugas nelaikomi savininko pajamomis.
Advokato patarimai
Pakruojietis advokatas Anatolijus Šichovcovas pataria nuo nuomininkų nukentėjusiam žmogui kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
„Buto savininkas kaip įrodymą policijai gali pateikti mokėjimų kvitus, o kaimynai – paliudyti, kas tuo metu gyveno bute“, – teigia advokatas.
Pasak A. Šichovcovo, nuostolius buto savininkas gali ir prisiteisti, teikdamas civilinį ieškinį teismui. Įrodymai būtų tokie patys – mokėjimų už paslaugas kvitai ir kaimynų liudijimai apie nuomininkus.
„Teisme sudėtinga įrodyti, kad buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis. Nes tokias sudarant nebūna liudininkų – tik nuomininkai ir nuomotojai. Todėl būstų savininkams naudingiau nuomos sutartį surašyti – ją turėdami, galės lengviau apginti savo interesus“, – pataria advokatas.
Autorės nuotr.
PATARIMAS: Advokatas Anatolijus Šichovcovas savininkas pataria surašyti buto nuomos sutartį – taip lengviau apginti savo interesus.