Naujausios
Būsimai kultūros sostinei skyrė grašius
Rajono tarybos narys, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas mano, kad valdančioji koalicija pasityčiojo iš būsimos 2015 metų Lietuvos kultūros sostinės Žagarės, jai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skyrusi 116 tūkstančių litų. Preliminariais paskaičiavimais realiai gatvėms ir šaligatviams, automobilių stovėjimo aikštelėms tvarkyti reikėtų 1,5 milijono litų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Meras bandys įkalbėti Tarybą
Balsuojant dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo rajono Taryba keitė numatytus skaičius.
Kadangi Žagarė 2015 metais bus Lietuvos kultūros sostinė, sprendimo projekte siūlyta iš Žagarės seniūnijai numatytų beveik 111 tūkstančių litų daugiau kaip 80 tūkstančių skirti pačiam miestui.
Tačiau pagal pačios Tarybos prieš kelerius metus patvirtintą tvarką lėšos turi būti dalinamos pagal proporciją – 40 procentų miestams ir 60 procentų kaimiškajai daliai,– tad minėtas siūlymas tvarkos neatitiko. Todėl priimtas sprendimas lėšas vis dėlto atiduoti Žagarės seniūnijos kaimams.
Kitą dieną po posėdžio meras Gediminas Čepulis „Krašto žinioms“ sakė bandysiąs, jei pavyks, Tarybos narius įkalbėti minėtą proporcinę tvarką bent šiems metams pristabdyti ir 80 tūkstančių seniūnijos lėšų kitame posėdyje vėl perkelti Žagarės miestui.
Lygiavai nepritaria
Tarybos narys Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad savo sprendimu Taryba „padarė lygiavą“, kuriai jis iš esmės nepritaria. Net kiti rajono seniūnai sutikę, kad šiemet Žagarei būtina skirti daugiau lėšų, bet Taryba to nesupratusi.
„Manau, kad geriau užbaigti vieną objektą iki pabaigos, o ne visiems patrupinti. Bent minimalioms reikmėms Žagarei reikėtų 300 tūkstančių litų,“ – sakė M. Balčiūnas.
Normalu – pusantro milijono
Anot regioninio parko direktoriaus, su seniūnija buvo paskaičiuota, kad apskritai reiktų pusantro milijono litų. Būtina sutvarkyti senąjį turgų, kuris apleistas su aplūžusiais mediniais pavilijonais atrodo kaip šašas teritorijoje tarp originaliojo puodais apkalto Edmundo Vaičiulio namo ir Senosios Žagarės bažnyčios.
Taip pat planuota sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę miesto centre prie parduotuvės „Delpa“, visų Žagarės vadinamojo senamiesčio gatvių – Kęstučio, Petro Avižonio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bei kitų – šaligatvius.
„Gatvės tiesiog bado akis. Ką mes parodysim kitąmet atvyksiantiems svečiams? Merui sakiau, kad galiu ateiti į koaliciją įrodinėti, kodėl Žagarei reikia lėšų (M. Balčiūnas yra opozicijos atstovas – aut. past.), tačiau pakviestas nebuvau,“ – „Krašto žinioms“ teigė Mindaugas Balčiūnas.
Jis lygino Joniškį su Plungės rajonu. Kai Plungė buvo paskelbta kultūros sostine, Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, prašydama gerokai didesnės paramos nei įprastai. Joniškio rajonas nesikreipė.
Esant tokiai situacijai Žagarės regioninio parko direkcija, turinti du variantus Lietuvos kultūros sostinės 2015 metų programai, žada rinktis kuklesnįjį, nes nebus sukurta tinkama infrastruktūra.
Žada nepalikti likimo valiai
Meras Gediminas Čepulis, tuo tarpu, nelinkęs sutikti su priekaištais. Jis pripažino, kad raštu į Kelių direkciją kreiptasi nebuvo, tačiau žodžiu su jos atstovais dėl Žagarės kalbėta.
„Joniškio rajonui ir taip nemažai lėšų skirta, bet ne kažin kiek jie (Lietuvos automobilių kelių direkcija – aut. past.) ten turi. Šiais metais pradedamas ilgai lauktas Kriukų–Žeimelio kelio tvarkymas. Vasarą vyks projektavimas, o rudenį turėtų prasidėti ir rangos darbai. Taip pat bus rengiamas projektas Rudiškių–Gruzdžių kelio rekonstrukcijai. Be to, papildomai skirta lėšų Joniškio miesto aikštei tvarkyti, “ – vardijo meras.
Gediminas Čepulis tikino, kad Žagarė nebus palikta likimo valiai. Svarbiausia sutvarkyti centrą: aikštę, jos prieigas ir artimiausias gatves. Aikštei rajono Savivaldybė turės ieškoti papildomo vieno milijono litų, nes tiek trūksta jos darbams užbaigti. Įvykus rangovo parinkimo konkursui, paaiškėjo, kad visi siūlo atlikti darbus už gerokai didesnę kainą negu likę pinigų.
Meras taip pat priminė, kad iš tikslinių lėšų bus remontuojami Žagarės miesto Vilniaus, Šiaulių, Kęstučio, Maironio gatvių dalių šaligatviai.
Autorės nuotr.
TURGUS: Iki 2015-ųjų, kai Žagarė bus Lietuvos kultūros sostinė, sutvarkyti šį senąjį turgų, kurio apirę pavilijonai gadina vaizdą tarp garsiojo puodų namo ir Senosios Žagarės bažnyčios, nepavyks.
ŠALIGATVIAI: Vienoje seniausių akmenimis grįstoje Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje šaligatvių pakeisti nenumatyta.
BĖDA: Regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas mano, kad nesutvarkyti visų Žagarės seniamiesčio gatvių šaligatviai badys akis turistams, svečiams, atvykusiems į Lietuvos kultūros sostinę.
PRIORITETAI: Meras Gediminas Čepulis tikina, kad Žagarė nebus palikta likimo valiai: svarbiausia sutvarkyti centrą – aikštę, jos prieigas ir artimiausias gatves.