Būk pasveikintas, Ugnini Gaidy!

Būk pasveikintas, Ugnini Gaidy!

Būk pa­svei­kin­tas, Ug­ni­ni Gai­dy!

Me­tų san­dū­ro­je, Ug­ni­nę Beždžio­nę kei­čiant Ug­ni­niam Gai­džiui, pri­si­me­na­me žmo­nes ir įvy­kius, ku­riems nuei­nan­tys me­tai bu­vo dos­nūs ge­rais dar­bais ir pa­sie­ki­mais, nau­ja pa­tir­ti­mi, ku­rie ti­ki­si, jog 2017-ie­ji jiems bus tų dar­bų tą­sa.

Spor­tas ta­po gy­ve­ni­mo bū­du

Ge­no­vai­tė KAZ­LAUS­KIE­NĖ – ve­te­ra­nė leng­vaat­le­tė, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kė bei nu­ga­lė­to­ja. Prieš šven­tes spor­ti­nin­kė už spor­ti­nius pa­sie­ki­mus ir ra­jo­no gar­si­ni­mą tarp­tau­ti­niuo­se tur­ny­ruo­se ap­do­va­no­ta ra­jo­no me­ro Pa­dė­kos ženk­lu.

Di­džiau­sių pa­sie­ki­mų G. Kaz­laus­kie­nė šie­met pa­sie­kė Ita­li­jo­je, An­co­no­je, vy­ku­sio­se Eu­ro­pos spor­to ve­te­ra­nų leng­vo­sios at­le­ti­kos pir­me­ny­bė­se, kur ta­po ru­tu­lio stū­mi­mo rung­ties čem­pio­ne.

To­je pa­čio­je rung­ty­je leng­vaat­le­tė šie­met lai­mė­jo „auk­są“ ir Aust­ra­li­jo­je, Per­te, vy­ku­sia­me Pa­sau­lio spor­to meist­rų ve­te­ra­nų leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te.

Vo­kie­ti­jo­je vy­ku­sia­me čem­pio­na­te G. Kaz­laus­kie­nė ta­po pa­sau­lio re­kor­di­nin­ke ak­mens stū­mi­mo rung­ty­je. Tarp Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų iki šiol nie­kas ne­bu­vo da­ly­va­vęs to­kio­je ne­stan­dar­ti­nė­je rung­ty­je.

„Aust­ra­li­jos čem­pio­na­tas vie­na­reikš­miš­kai bu­vo sva­rbiau­sias ir var­žo­vų, ir ša­lių da­ly­vių skai­čiu­mi, ir spor­ti­nin­kų pa­si­ren­gi­mo ly­giu, to­dėl džiau­giuo­si, kad pa­vy­ko ja­me iš­ko­vo­ti auk­so me­da­lį“, – „Mū­sų kraš­tui“ sa­kė G. Kaz­laus­kie­nė.

Ki­tą­met spor­ti­nin­kė ke­ti­na da­ly­vau­ti dvie­juo­se tarp­tau­ti­niuo­se leng­vo­sios at­le­ti­kos ve­te­ra­nų čem­pio­na­tuo­se Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je ir Da­ni­jo­je.

Pak­laus­ta, ar tu­ri am­bi­ci­jų iš jų par­si­vež­ti me­da­lių, G. Kaz­laus­kie­nė op­ti­miz­mu ne­tryš­ko.

„Šiuo me­tu gy­dau­si ga­na rim­tą ran­kos trau­mą – kiek­vie­ną die­ną, ly­di­ma skaus­mo, da­rau gy­dy­to­jų re­ko­men­duo­tus mankš­tos pra­ti­mus, to­dėl dar anks­ti kal­bė­ti apie lū­kes­čius bū­si­muo­se čem­pio­na­tuo­se“, – sa­kė G. Kaz­laus­kie­nė.

Še­še­rius me­tus kiek­vie­ną ry­tą ve­te­ra­nė pir­miau­sia pa­si­mankš­ti­na, po to grū­di­na­si po šal­tu du­šu ir taip pra­de­da sa­vo die­ną. Du ar tris kar­tus per sa­vai­tę po ge­rą va­lan­dą tre­ni­ruo­ja­si.

„Jei to ne­pa­da­rau, ima grauž­ti są­ži­nė, nes ju­dė­ji­mas, tre­ni­ruo­tės jau yra ta­pę ma­no gy­ve­ni­mo bū­du. Ma­nau, kad ir jau­nam, ir vy­res­niam yra svar­bu neap­ker­pė­ti, ju­dė­ti. Rei­kia tik su­ras­ti mė­gia­mą ju­dė­ji­mo for­mą, sa­vą­ją spor­to rū­šį.

Vie­nam pa­tin­ka bė­gio­ti, ki­tam – žais­ti krep­ši­nį, tre­čiam – lie­ti pra­kai­tą štan­gi­nė­je, dar kaž­kam prie šir­dies jo­ga. Ir te­gul tuo už­sii­ma. Svar­bu neuž­si­sė­dė­ti, kad gy­ve­ni­mo tiks­lu ne­tap­tų te­le­vi­zo­rius ir lo­va. To ir lin­kiu kiek­vie­nam“, – lin­kė­jo spor­to ve­te­ra­nė.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Leng­vaat­le­tės ve­te­ra­nės Ge­no­vai­tės Kaz­laus­kie­nės pel­ny­tų ap­do­va­no­ji­mų krai­tis – įvai­rias­pal­vis ir di­džiu­lis.

Po­li­ti­ką įsi­vaiz­da­vo ki­to­kią

Jus­tas MA­LI­NAUS­KAS, ra­jo­no Ta­ry­bos na­rys, nau­jo­kas po­li­ti­ko­je, Kont­ro­lės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

„Ei­da­mas į po­li­ti­ką, ją įsi­vaiz­da­vau kiek ki­to­kią. Ka­dan­gi mėgs­tu į vis­ką žiū­rė­ti ūkiš­kai (pa­gal pro­fe­si­ją esu sta­ty­bos in­ži­nie­rius) – Sa­vi­val­dy­bė­je ma­tau daug neū­kiš­ku­mo įgy­ven­di­nant pro­jek­tus, įsi­sa­vi­nant lė­šas.

Kad ir re­mon­tuo­ja­mas Rad­vi­lo­nių kai­mo ke­lias. Dėl jo skun­dė­si vie­tos gy­ven­to­jai. Nu­vy­kus į vie­tą, pli­ka aki­mi ma­tė­si, jog re­mon­tui skir­tos lė­šos iš­mes­tos lyg į ba­lą.

Kont­ro­lės ko­mi­te­te šie­met svars­tė­me ne­ma­žai klau­si­mų, mė­gi­no­me iš­siaiš­kin­ti ga­li­mus pa­žei­di­mus, ta­čiau tu­riu pri­pa­žin­ti, kad ne vi­si po­sė­džiai bu­vo re­zul­ta­ty­vūs.

Svars­tant mies­te sta­to­mo ba­sei­no pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mus ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­pra­šius pa­teik­ti ko­mi­te­tui rei­kia­mus do­ku­men­tus, jie taip ir ne­bu­vo pa­teik­ti – ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė ko­mi­te­to pra­šy­mą ig­no­ra­vo.

Dėl Bai­so­ga­los pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re ki­lu­sio konf­lik­to tarp ad­mi­nist­ra­ci­jos ir vie­nos gy­dy­to­jos, re­ko­men­da­vo­me tai iš­siaiš­kin­ti ra­jo­no me­rui bei įstai­go­je at­lik­ti au­di­tą.

Aiš­ki­no­mės ir ra­jo­no am­bu­la­to­ri­jų per­so­na­lo veik­lą, ka­dan­gi yra neaiš­ku, kaip per 8 dar­bo va­lan­das su­ge­ba­ma dirb­ti ke­liuo­se dar­buo­se. Tai bus to­liau aiš­ki­na­ma­si jau po Nau­jų­jų.

Ne­ma­žai mū­sų svars­ty­tų klau­si­mų kar­tu svars­tė ir aukš­tes­nės ins­ti­tu­ci­jos – Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba, pro­ku­ra­tū­ra ar Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja, to­dėl ne vie­no­je sri­ty­je mums te­ko lauk­ti jų pa­teik­tų iš­va­dų.

Ma­ny­čiau, kad Ta­ry­bos na­riai tu­rė­tų dau­giau bend­rau­ti su sa­vo rin­kė­jais. Aš, atė­jęs į po­li­ti­ką, ti­kė­jau­si, kad tas ry­šys yra glau­des­nis, nes tu­ri­me at­sto­vau­ti rin­kė­jų in­te­re­sams, o ne sa­viems.

Mes ne­tu­ri­me pa­skelb­tų priė­mi­mo va­lan­dų, per ku­rias bū­tų ga­li­ma su­si­tik­ti su gy­ven­to­jais.

Mums, po­li­ti­kos nau­jo­kams, pir­mie­ji be­veik dve­ji me­tai bu­vo vi­sa ko mo­ky­mo­si me­tas. Gal to­dėl ir re­zul­ta­tai bu­vo ma­žiau ap­čiuo­pia­mi. Ki­tą­met, ma­nau, dirb­si­me rim­čiau, nes spręs­ti tik­rai yra ką.

Lai­mos AGA­NAUS­KIE­NĖS nuo­tr.

Kont­ro­lės ko­mi­te­tui va­do­vau­jan­tis po­li­ti­kos nau­jo­kas Jus­tas Ma­li­naus­kas (de­ši­nė­je) Sa­vi­val­dy­bės veik­lo­je įžvel­gia ne­ma­žai neū­kiš­ku­mo.

Ti­ki­si kū­ry­bin­gų me­tų

Bu­vu­siai rad­vi­liš­kie­tei, fo­to­me­ni­nin­kei ir ki­no ope­ra­to­rei Kris­ti­nai SE­REI­KAI­TEI 2016-ie­ji bu­vo sva­rių lai­mė­ji­mų me­tai.

Kro­ku­vos ki­no bei Ru­si­jos do­ku­men­ti­nių fil­mų fes­ti­va­liuo­se jai bu­vo su­teik­tas ge­riau­sios ope­ra­to­rės ti­tu­las už do­ku­men­ti­nio fil­mo „Šal­tos au­sys“ kū­ri­mą (re­ži­sie­rius – Li­nas Mi­ku­ta).

Mo­te­rų fil­mų fes­ti­va­ly­je „Šer­šė­lia­fam“ K. Se­rei­kai­tė bu­vo pa­skelb­ta, kad 2016-ųjų ki­no mo­te­ri­mi. Ap­do­va­no­ji­mų yra pel­nę ir me­ni­nin­kės fo­to­dar­bai.

„Vi­si gau­tie­ji ap­do­va­no­ji­mai at­ve­ria man, kaip ki­no ope­rato­rei, ne tik pla­tes­nes ga­li­my­bes, bet su­tei­kia dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo jė­go­mis, ska­ti­na drą­siau reikš­tis ir eks­pe­ri­men­tuo­ti šio­je sfe­ro­je.Taip pat tai – di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė prieš žiū­ro­vus ir ki­no pro­fe­sio­na­lus, sten­gian­tis ne­nu­vil­ti sa­vo ope­ra­to­ri­niais dar­bais ir atei­ty­je.

Ta­čiau tu­riu pri­pa­žin­ti, jog pa­ts di­džiau­sias ap­do­va­no­ji­mas man – kai ma­no nu­fil­muo­ti vaiz­dai pro­vo­kuo­ja žiū­ro­vą dis­ku­si­jai, at­ve­ria nau­jas in­terp­re­ta­vi­mo erd­ves ir ska­ti­na pa­žvelg­ti į pa­sau­lį iš nau­jos per­spek­ty­vos“ – sa­kė K. Se­rei­kai­tė.

Bu­vu­si rad­vi­liš­kie­tė sa­ko, jog tiek fo­tog­ra­fi­ja, tiek ki­nas uži­ma la­bai svar­bią vie­tą jos gy­ve­ni­me: „Tai ne tik įgy­tos spe­cia­ly­bės, bet ir – di­džiau­si po­mė­giai“.

Dvi duk­ry­tes – Ber­na­de­tą ir Ani­ce­tą – kar­tu su vy­ru L. Mi­ku­ta au­gi­nan­ti mo­te­ris tei­gia, kad su­de­rin­ti šei­mą ir kar­je­rą jai yra tam tik­ras iš­šū­kis, rei­ka­lau­jan­tis ir fi­zi­nės, ir vi­di­nės iš­tver­mės.

„Ta­čiau jei yra stip­ri mo­ty­va­ci­ja bei ap­lin­ki­nių pa­lai­ky­mas, tuo­met vis­kas įma­no­ma. La­bai džiau­giuo­si, jog mū­sų šei­mo­je yra tar­pu­sa­vio su­ta­ri­mas bei su­pra­ti­mas, to­dėl, sa­vo vy­ro bei ar­ti­mų­jų pa­de­da­ma, ga­liu drą­siai to­bu­lė­ti pro­fe­si­nė­je sri­ty­je. Esu be ga­lo lai­min­ga, jog ga­liu kur­ti kar­tu su vy­ru. Kurdami mes ne tik la­biau pa­žįs­ta­me mus su­pan­tį pa­sau­lį, bet ir vie­nas ki­tą“.

Ug­ni­nio Gai­džio me­tai Kris­ti­nai taip pat ža­da bū­ti kū­ry­bin­gi.

2017-ai­siais K. Se­rei­kai­tė kar­tu su vy­ru pla­nuo­ja tęs­ti pil­na­met­ra­žio do­ku­men­ti­nio fil­mo „Mon­čys. Že­mai­tis iš Pa­ry­žiaus“ fil­ma­vi­mo dar­bus. Tai fil­mas – apie vie­ną iš­ki­liau­sių Lie­tu­vos me­ni­nin­kų-skulp­to­rių An­ta­ną Mon­čį.

K. Se­rei­kai­tė kar­tu su de­vy­niais ki­tais Lie­tu­vos me­ni­nin­kais bu­vo at­rink­ta da­ly­vau­ti me­no pro­jek­te „Lie­tu­va šian­dien“. 2017 me­tų ko­vo mė­ne­sį yra pla­nuo­ja­ma gru­pi­nė pa­ro­da šiuo­lai­ki­nio me­no ga­le­ri­jo­je „D Con­tem­po­ra­ry“, įsi­kū­ru­sio­je vie­na­me pres­ti­žiš­kiau­sių Lon­do­no ra­jo­nų May­fair.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Kraš­tie­tė Kris­ti­na Se­rei­kai­tė lau­kia kū­ry­bin­gų Ug­ni­nio Gai­džio me­tų.

Ak­ty­viau­siam po­li­ci­jos rė­mė­jui – 23-eji

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas prieš pat šven­tes pa­ger­bė ak­ty­viau­sius ir pi­lie­tiš­kiau­sius sa­vo pa­gal­bi­nin­kus.

Tarp pa­gerb­tų­jų – ir Vi­lius RA­MOŠ­KA. Jis – ak­ty­viau­sias po­li­ci­jos rė­mė­jas, šau­lys sa­va­no­ris, vien šie­met po­li­ci­jai tal­ki­nęs per 100 va­lan­dų.

Pa­sak ra­jo­no Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Veik­los sky­riaus vy­riau­sio­jo ty­rė­jo Ai­va­ro Kar­da­šiaus, Vi­lius yra la­bai šau­nus ir pi­lie­tiš­kas vai­ki­nas, ku­ris nie­ka­da neat­si­sa­ko pa­gel­bė­ti po­li­ci­jai įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, ste­bė­ti „karš­čiau­sias“ mies­to te­ri­to­ri­jas.

„Klau­sia­me ir jo nuo­mo­nės vie­nu ar ki­tu klau­si­mu – juk jis at­sto­vau­ja jau­ną­ją kar­tą, tad ga­li mus su­pa­žin­din­ti su pa­grin­di­nė­mis pro­ble­mo­mis, ku­rias spręs­ti ga­lė­tų pa­dė­ti po­li­ci­ja. Gai­la, kad Vi­lius kol kas neap­sisp­ren­džia pa­pil­dy­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų gre­tas – tu­rė­tu­me pui­kų dar­buo­to­ją“, – ap­gai­les­ta­vo A. Kar­da­šius.

Pats Vi­lius sa­ko, jog vis dar nė­ra ap­si­spren­dęs, ar rink­sis po­li­ci­jos pa­rei­gū­no ke­lią, nors to­kia min­tis vis kir­ba gal­vo­je. Juo la­biau, kad bai­gęs stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­te, šiuo me­tu dir­ba ne pa­gal įgy­tą spe­cia­ly­bę.

23 me­tų vai­ki­nas po­li­ci­jai tal­ki­na nuo 15 me­tų. Iš pra­džių – kar­tu su šau­liais, vė­liau – tik kaip rė­mė­jas.

„Man ši veik­la pa­tin­ka, to­dėl ir tas 100 dirb­tų va­lan­dų neat­ro­do, jog yra daug. Pri­žiū­rė­ti tvar­ką ren­gi­niuo­se, bu­dė­ti kar­tu su po­li­ci­jos eki­pa­žu – juk tai įdo­mu“, – at­sa­ko vai­ki­nas, pa­klaus­tas, kaip jam dirb­to­mis va­lan­do­mis pa­vy­ko ge­ro­kai ap­lenk­ti ki­tus po­li­ci­jos rė­mė­jus.

Eli­gi­jos ZOLT­NE­RIE­NĖS nuo­tr.

Ak­ty­viau­siam po­li­ci­jos rė­mė­jui Vi­liui Ra­moš­kai (ant­ras iš de­ši­nės) pa­dė­ko­ta už pi­lie­tiš­ku­mą ir ne­sa­va­nau­diš­ką pa­gal­bą. Iš kai­rės – Rad­vi­liš­kio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Ai­va­ras Kar­da­šius, ko­mi­sa­ria­to lai­ki­na­sis vir­ši­nin­kas Sau­lius Ma­la­to­kas ir vy­riau­sio­ji ty­rė­ja Li­na Lau­ža­die­nė.