Bučiūnuose – nauji atminties ženklai

Bu­čiū­nuo­se – nau­ji at­min­ties ženk­lai

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį Bu­čiū­nų kai­me vy­ko po­pie­tė „Žmo­gus neiš­nyks­ta be pėd­sa­ko“, ku­rio­je pri­si­min­ti gar­sūs iš šio kai­mo ki­lę as­me­nys, pa­šven­tin­tas kai­mo kry­žius, ati­deng­ta len­ta prie bu­vu­sios pra­di­nės mo­kyk­los pa­sta­to.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Kry­žių su­kū­rė vie­tos meist­ras

Tęs­ti­nio cik­lo „Dva­rai am­žiaus tėk­mė­je“ ren­gi­nio, ku­rį or­ga­ni­za­vo Kriu­kų se­niū­ni­ja, Bu­čiū­nų kai­mo bend­ruo­me­nė, kul­tū­ros dar­buo­to­jos, bend­ra­dar­biau­jant su kai­my­ni­nio Pak­ruo­jo ra­jo­no Paš­vi­ti­nio se­niū­ni­ja, po kle­bo­no Vid­man­to Ka­pu­čins­ko au­ko­tų mi­šių už vi­sus šio kraš­to žmo­nes, da­ly­viai rin­ko­si prie ką tik iš­ki­lu­sio ąžuo­li­nio kai­mo kry­žiaus. Jam me­die­ną sky­rė Miš­kų urė­di­ja, o su­kū­rė vie­tos auk­si­nių ran­kų meist­ras Arū­nas Tau­nys.

Vė­liau ren­gi­nys tę­sė­si iš šio kai­mo ki­lu­sio švie­suo­lio, Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos ge­ne­ro­lo Kle­men­so Po­pe­liuč­kos tė­viš­kės so­dy­bo­je, kur ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta prie bu­vu­sios pra­di­nės mo­kyk­los. Ji so­dy­bos me­di­nė­je tro­bo­je bu­vo įsteig­ta 1928 me­tais ir vei­kė iki praė­ju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­rio.

Apie K. Po­pe­liuč­ką ir jam skir­tą kny­gą, ku­rią pa­ra­šė Gin­ta­ras Lu­čins­kas, pa­sa­ko­jo mi­nė­tos kny­gos ini­cia­to­rius, ge­ne­ro­lo sū­nė­nas pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Al­gir­das Di­liū­nas, gy­ve­nan­tis Kau­ne ir be­si­rū­pi­nan­tis iš­li­ku­sia gi­mi­nės so­dy­ba Bu­čiū­nų kai­me.

Gar­su­sis ge­ne­ro­las

Bū­si­ma­sis ge­ne­ro­las Kle­men­sas Po­pe­liuč­ka gi­mė 1892 me­tais Bu­čiū­nų kai­mo ūki­nin­ko šei­mo­je. Bai­gęs mo­kyk­lą stu­di­ja­vo ar­chi­tek­tū­rą Ki­je­vo po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te.

1913-ųjų lapk­ri­tį jis ta­po ca­ro ar­mi­jos ka­rei­viu, ka­ria­vo Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro fron­te. Po de­mo­bi­li­za­ci­jos K. Po­pe­liuč­ka grį­žo į Lie­tu­vą, kur 1919-ųjų ba­lan­dį ta­po Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­riu. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je įve­dus laips­nius, K. Po­pe­liuč­ka ta­po ma­jo­ru. 1935-ai­siais jam su­teik­tas ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to laips­nis, vė­liau pa­keis­tas į bri­ga­dos ge­ne­ro­lo. K. Po­pe­liuč­ka va­do­va­vo Ats­ki­ra­jai ge­le­žin­ke­lių kuo­pai, ku­ri ko­vė­si su ber­mon­ti­nin­kais, jo ve­da­mi ka­riai 1920-ai­siais da­ly­va­vo veiks­muo­se at­sii­mant Vil­nių.

Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ge­ne­ro­las bu­vo ap­do­va­no­tas Ge­di­mi­no ir Vy­tau­to Di­džio­jo or­di­nais, įvai­riais me­da­liais.

1940-ųjų bir­že­lį K. Po­pe­liuč­ka pa­si­trau­kė į at­sar­gą, mo­ky­to­ja­vo. 1944-ai­siais, į Lie­tu­vą grįž­tant Rau­do­na­jai Ar­mi­jai, jis ap­si­spren­dė trauk­tis į Va­ka­rus. Mi­rė 1948-ai­siais, pa­lai­do­tas se­no­sio­se Aus­bur­go (Vo­kie­ti­ja) ka­pi­nė­se.

Ži­no­mas fi­zi­kas ir che­mi­kas

Pri­si­min­ta ir dar vie­na gar­si Bu­čiū­nų kraš­to as­me­ny­bė – Vin­cas Če­pins­kis, ki­lęs iš Dar­gai­čių kai­mo (1871 – 1940), – gar­sus fi­zi­kas, fi­zi­kos ir fi­zi­ki­nės che­mi­jos pra­di­nin­kas Lie­tu­vo­je, pro­fe­so­rius, Stei­gia­mo­jo sei­mo na­rys.

Jis stu­di­ja­vo fi­zi­ką ir che­mi­ją Pe­ter­bur­go uni­ver­si­te­te, vė­liau to­bu­li­no­si Ge­tin­ge­ne, Leip­ci­ge, 1897–1900 me­tais stu­di­ja­vo ir dir­bo moks­li­nį dar­bą Ciū­ri­cho po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te.

V. Če­pins­kis bu­vo Dmit­ri­jaus Men­de­le­je­vo la­bo­ran­tas, asis­ten­tas. 1915–1916 me­tais Mask­vos su­si­sie­ki­mo ins­ti­tu­to la­bo­ra­to­ri­jo­je ty­ri­nė­jo mag­nio ga­my­bos iš mag­ne­zi­to pro­ble­mas, pa­ren­gė mag­nio pra­mo­ni­nės ga­my­bos tech­no­lo­gi­ją.

1918 me­tais grį­žęs į Vil­nių, rū­pi­no­si uni­ver­si­te­to at­gai­vi­ni­mu, pa­sta­tų jam grą­ži­ni­mu. Nuo 1922 me­tų va­sa­rio 16 die­nos jis ta­po Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to, o nuo 1936 me­tų – Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi, 1922–1923 ir 1928–1929 me­tais dir­bo ja­me pro­rek­to­riu­mi, 1923–1924 ir 1929–1933 me­tais – rek­to­riu­mi.

V. Če­pins­kis įkū­rė ir iš­plė­to­jo Eks­pe­ri­men­ti­nės fi­zi­kos ir Fi­zi­ki­nės che­mi­jos ka­ted­ras, pa­ra­šė pir­muo­sius lie­tu­viš­kus va­do­vė­lius, bu­vo vie­nas iš vandenilio–deguonies ku­ro ele­men­to ty­ri­nė­ji­mo pra­di­nin­kų.

Jį pri­si­me­nant Kriu­kų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Da­nu­tė Ru­pu­le­vi­čie­nė ren­gi­ny­je kvie­tė at­lik­ti eks­pe­ri­men­tus, mai­šant įvai­rias che­mi­nes me­džia­gas.

Šven­tė­je kon­cer­ta­vo Jo­niš­kio Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los, Ven­tos mu­zi­kos mo­kyk­los, Kriu­kų ir Paš­vi­ti­nio me­no mė­gė­jai.

Su­ša­lu­siems bend­ruo­me­nė da­li­no ar­ba­tą ir ban­de­les, Bu­čiū­nų že­mės ūkio bend­ro­vė vai­ši­no ko­še.

Au­to­rės nuo­tr.

Bu­čiū­nų kai­mą nuo šiol sau­gos kry­žius.

Ge­ne­ro­lo Kle­men­so Po­pe­liuč­kos sū­nė­nas pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Al­gir­das Di­liū­nas su Kriu­kų se­niū­ni­jos kul­tū­ros dar­buo­to­ja Rai­mon­da Ža­rie­ne.

Šv. Mi­šias už kai­mo žmo­nes au­ko­jo Paš­vi­ti­nio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vid­man­tas Ka­pu­čins­kas.

Ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta ant bu­vu­sios pra­di­nės Bu­čiū­nų mo­kyk­los pa­sta­to.