Naujausios
Braškių derlius šiemet kuklesnis
Palonuose ūkininkaujančio Modesto Stebrio šeimą maitina braškės. Šiemet braškininko laukuose jų derlius kuklesnis nei pernai, nes dalį žiedų pakando vėlyvos šalnos.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Pagrindinė kultūra – braškės
Palonų kaime ūkininkaujantis Modestas Stebrys – vienas didžiausių braškių augintojų Radviliškio rajone juokauja, jog dabar gal ir nebegalėtų vadintis stambiu braškių augintoju, nes pastariaisiais metais gerokai sumažino braškynų plotus. Tačiau uogininkas pripažino, kad jo šeimą ir toliau tebemaitina braškės. Visa kita yra tik priedas prie jų.
M. Stebrio ūkyje auginama ir javų, tačiau jie daugiau sėjami dėl sėjomainos. Auga ir apie 20 arų remontantinių aviečių, bet kol jų plotai neišplėsti, ir jų ūkininkas nelaiko šeimos maitintojomis.
Šiemet braškynai M. Stebrio ūkyje užima vieną hektarą. Pusėje ploto auga antramečiai, likusiame – pirmamečiai kerai. Anksčiau ūkininkas braškių augindavo 3 hektarus. Kone visos paloniškio braškės – vidutinio ankstyvumo „Elkat“ veislės. Ši veislė yra transportabili – to labiausiai ir reikia auginant braškes versliniame ūkyje. Be to, pasak M. Stebrio, „Elkat“ veislė yra derlinga, uogos didelės.
Sau M. Stebrys žada užsiveisti „Honeoye“ veislės braškių. Pasak braškininko, tai be galo saldi ir skani uoga, tačiau netinkama transportuoti.
Turgų okupuoja lenkiškos uogos
Į Radviliškio turgų pardavinėti braškių atvykęs M. Stebrys sakė buvęs nustebintas: nesitikėjęs, kad turgų bus taip užkariavusios lenkiškos braškės. Pernai esą jų buvę mažiau, o kai mažiau, tada vietiniai braškininkai galėjo mušti kainą. Šiemet tą daryti jau būtų nuostolinga.
„Lietuviškos braškės yra mažiau išvaizdžios nei, pavyzdžiui, lenkiškos. Aš lenkiškas iš tolo atpažįstu – jos visos kaip viena, vienodai gražiai sunokusios ir daugmaž vienodo dydžio. Ir atrodo gražiai ir tą, ir kitą dieną, nors jau būna atlaikiusios netrumpą kelionę. Tad galima įsivaizduoti, kiek jose yra chemijos. O lietuvišką braškę nuskynei vakare, ryte, žiūrėk jau gali rasti vieną kitą įgedimą. Bet užtat chemijos tikrai mažiau“, – lietuviškas ir atvežtines uogas lygino ūkininkas, šiuo verslu užsiimantis lygiai 10 metų.
Anot braškininko, vis tik pirkėjai yra pasiryžę sumokėti litą kitą daugiau, bet valgyti skanesnę lietuvišką uogą. M. Stebrio braškynai – ekologiški, tad pirkėjai, žinantys šį ūkininką, dažnai renkasi jo braškes.
Parduoda pigiau nei pernai
M. Stebrys sakė braškėmis prekiaujantis ir turguose, ir pakelėse. Parduodantis ir iš namų – nuolatiniams pirkėjams, kurie patys skanauja jo braškių, ir perpardavinėtojams. Naudingiau pardavinėti pačiam – tuomet pelnas būna didesnis.
Braškėmis M. Stebrys pradėjo prekiauti maždaug prieš pustrečios savaitės. Pirmąsias uogas pardavinėjo po 14-15 litų, dabar – po 6-8 litus. Paloniškis jau ne vienerius metus kruopščiai fiksuoja braškių pardavimo kainas. Peržiūrėjęs savo užrašus, ūkininkas patikino: pernai tuo pačiu metu braškės buvo šiek tiek brangesnės nei pernai. Pernai birželio 24 dieną jas M. Stebrys esą pardavinėjęs po 8-10 litų už kikogramą, o šiemet tą pačią dieną – po 6-8 litus.
Anot braškininko, labai svarbu darbą organizuoti taip, kad uogos būtų laiku nuskinamos ir operatyviai parduodamos, tačiau yra problema – sunku rasti patikimų darbininkų įvairiems ūkio darbams.
„Žmonės nenori dirbti – štai kur bėda. Ir nedarbas šios problemos nepanaikino“, – aktualią problemą įvardijo ūkininkas.
Pasak M. Stebrio, net ir trigubai sumažinęs plotus, jis nepajėgtų vien savo jėgomis prižiūrėti tiek braškių, nors dabar jau ir turi pagalbininkų – ūkyje padeda ir paūgėję vaikai.
„Dabar pats braškių skynimo pikas. Žmonės jau pradeda jų pirkti kibirais“, – sako braškininkas. Prognozuojami lietingi šios savaitės orai, pasak M. Stebrio, gali porą savaičių pratęsti braškių sezoną, tačiau lietus pabrangintų uogas, nes jos gali pradėti pūti.
Autorės nuotr.
PIKAS: Palonų kaime braškes auginantis ūkininkas Modestas Stebrys: „Dabar jau prasidėjo pats braškių sezono pikas. Lietūs sezoną pailgintų, tačiau kainos išaugtų dėl uogų puvimo.