Braš­kių pinigai mai­ti­na per žie­mą

Braš­kių pinigai mai­ti­na per žie­mą

Ju­li­ja ir Ri­man­tas Dve­liai iš Kir­nai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) braš­kes pra­dė­jo au­gin­ti dau­giau kaip prieš de­šimt­me­tį, kai už pie­ną su­pir­kė­jai ėmė ma­žai mo­kė­ti ir šei­ma nu­ta­rė at­si­sa­ky­ti kar­vių. Šiuo me­tu jie tu­ri hek­ta­rą įvai­rių veis­lių braš­kių, iš ku­rių ir taip pat maž­daug hek­ta­ro čes­na­kų už­dirb­ti pi­ni­gai pa­de­da iš­gy­ven­ti žie­mą. Po braš­kių se­zo­no vy­ras dar dir­ba pas ūki­nin­kus.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pris­ki­na iki 150 ki­log­ra­mų

Kir­nai­tiš­kius Ju­li­ją ir Ri­man­tą Dve­lius ga­li­ma su­tik­ti Jo­niš­kio cent­re prie vie­nos iš par­duo­tu­vių. Nuo sau­lės ir lie­taus sau­gan­čio­je pa­la­pi­nė­je po­ra ri­kiuo­ja plas­ti­ki­nius in­de­lius su rau­do­no­mis uo­go­mis, čia pat de­da ant svars­tyk­lių ir – su in­de­liu į mai­še­lį. To­kiu rit­mu dar­bas vyks­ta nuo maž­daug pu­sės aš­tuo­nių ry­to iki dvy­lik­tos ar pir­mos va­lan­dos die­nos. Prik­lau­so­mai, kaip grei­tai pir­kė­jai iš­graibs­to uo­gas. Vie­ną ki­log­ra­mą di­des­nių braš­kių praė­ju­sią sa­vai­tę kir­nai­tiš­kiai par­da­vi­nė­jo po ke­tu­ris, ma­žes­nių – po tris eu­rus.

Kol se­zo­no pra­džia, kas­dien šei­mi­nin­kai pri­ski­na ir par­duo­da 40–50 ki­log­ra­mų. Braš­kių de­rė­ji­mui įsi­bė­gė­jus, kie­kis išaugs iki pu­sant­ro šim­to ki­log­ra­mų.

Dar­bas pra­si­de­da ket­vir­tą ry­to

„Pir­kė­jai no­ri ge­ros pre­ki­nės iš­vaiz­dos, sal­džių uo­gų. Įp­ras­tai ma­žes­nė uo­ga yra sal­des­nė nei di­de­lė. Nors, ži­no­ma, pri­klau­so ir nuo veis­lės, – aiš­ki­na kir­nai­tiš­kė. – Mes braš­kes au­gi­na­me be­veik eko­lo­giš­kai, ne­trę­šia­me se­zo­no me­tu, tik ta­da, kai uo­gų der­lius bai­gia­si ar­ba anks­ty­vą pa­va­sa­rį. Tie­sa, ne­ga­lė­tu­me re­gist­ruo­ti eko­lo­gi­nio ūkio ir to­dėl, kad ap­link yra ki­tų ūki­nin­kų dir­ba­mos že­mės, o at­stu­mas nuo jų per ma­žas“.

Kad uo­gas su­skin­tų, J. ir R. Dve­liai į braš­ky­ną iš­sku­ba ke­vir­tą ry­to vos pra­švi­tus. Uo­gų kie­kiui pa­di­dė­jus, į tal­ką pri­si­jun­gia vai­kai, ato­sto­gų išei­nan­čios mar­čios.

Dau­giau kaip de­šimt­me­tį braš­kių ūkį tu­rin­ti šei­ma jau džiau­gia­si pa­sto­viais klien­tais, ku­rie at­va­žiuo­ja tie­siai į na­mus iš Jo­niš­kio, Šiau­lių. Prie jų pa­la­pi­nės Jo­niš­ky­je taip pat at­sku­ba jau pa­žįs­ta­mi pir­kė­jai.

Au­gi­na ir čes­na­kus

Braš­kių se­zo­nas šie­met, anot au­gin­to­jų, pra­si­dė­jo maž­daug sa­vai­te anks­čiau.

„Pas­ku­bi­no itin šil­tas ge­gu­žės mė­nuo“, – pa­ste­bi Ri­man­tas Dve­lys.

Pir­mą kar­tą uo­go­mis pre­kiau­ti kir­nai­tiš­kiai šiais me­tais pra­dė­jo bir­že­lio 1-ąją. Se­zo­nas pa­pras­tai tę­sia­si iki lie­pos vi­du­rio. Į pa­bai­gą, kai pra­si­de­da agur­kų rau­gi­mas, šei­ma jau par­duo­da ir čes­na­kus. Jų tu­ri už­so­di­nę taip pat apie hek­ta­rą.

Kai braš­kės bai­gia­si, Ri­man­tas Dve­lys įsi­dar­bi­na pas ūki­nin­kus per der­liaus ėmi­mą ar sė­ją. Žie­mą jam dar­bo nė­ra ar­ba – ke­liau­ja į miš­ką mal­kų ga­min­ti. Ju­li­ja Dve­lie­nė dar dir­ba pu­se eta­to. Uo­gos jiems ne­men­ka pa­spir­tis.

Par­da­vė kar­ves ir pa­so­di­no braš­kes

J. ir R. Dve­liai braš­kes au­gin­ti nu­spren­dė po to, kai par­da­vė kar­vu­tes. Lai­ky­da­vo jų 3–4 ir pra­gy­ve­ni­mui pri­si­dur­da­vo pi­ni­gų už par­duo­tą pie­ną. Ta­čiau su­pir­kė­jams ėmus spar­čiai ma­žin­ti kai­nas, nu­ta­rė pa­keis­ti ūkio pro­fi­lį.

Iš pra­džių pa­so­di­no apie 15 arų braš­kių dai­gų. Vė­liau po tru­pu­tį braš­ky­ną plė­tė. Ban­dė eks­pe­ri­men­tuo­ti, au­gin­da­mi įvai­rias veis­les. Ne vi­sos ti­ko, kai ku­rios uo­gos bu­vo ne­tin­ka­mos trans­por­tuo­ti, ki­tos – ne­la­bai mė­gia­mos pir­kė­jų.

„Šie­met trū­ko lie­taus, ta­čiau lais­to­me mes la­bai ne­daug, tik skly­pe­lį prie na­mų. Lau­kuo­se lais­ty­ti nė­ra są­ly­gų, be to, jei tru­pu­tį pa­lie­si, ga­li bū­ti dar blo­giau. Rei­kia van­dens tik­rai gau­siai skir­ti, ne­gai­lė­ti. Ži­no­ma, svar­bu ne­lie­ti ant uo­gų, nes jos pra­dės pū­ti“, – aiš­ki­na Ju­li­ja Dve­lie­nė.

Kir­nai­tiš­kiai braš­kė­mis pre­kia­vo ne tik Jo­niš­ky­je, bet ir Šiau­lių tur­gu­je, ta­čiau pa­si­ro­dė, kad per di­de­lės iš­lai­dos: ku­ras, bran­ges­nis mo­kes­tis už vie­tą tur­gu­je nei Jo­niš­ky­je. Be to, ir kon­ku­ren­ci­ja ge­ro­kai di­des­nė.

Tuo me­tu, kai pre­kiau­da­vo Šiau­liuo­se, pa­si­tai­ky­da­vo ir par­duo­dan­čių­jų len­kiš­kas braš­kes, bet pri­sta­tan­čių jas kaip au­gin­tas Lie­tu­vo­je.

„Bū­da­vo, kol praei­na tik­rin­to­jai, už­ra­še skel­bia, kad braš­kės iš Len­ki­jos, o vė­liau kor­te­lę pa­kei­čia. Gal da­bar taip ne­bū­na“, – juo­kia­si Ju­li­ja Dve­lie­nė.

Braš­kių uo­gos per trum­pą se­zo­ną ne­nu­si­bos­ta. Šei­mi­nin­kai jas val­go švie­žias, ga­ri­na sul­tis, už­šal­do žie­mai.

Au­to­rės nuo­tr.

BRAŠ­KĖS: Ju­li­ja ir Ri­man­tas Dve­liai braš­kes au­gi­na jau maž­daug de­šimt­me­tį.