
Naujausios
Brangsta gyvenimas
Balandžio pabaigoje vykusiame rajono Tarybos posėdyje patvirtinti šilumos, daugiabučių administravimo ir kitų mokesčių už komunalines paslaugas maksimalūs tarifai. Anksčiau patvirtintos ir naujos atliekų tvarkymo kainos. Ketinama branginti vandenį. Gyvenimas brangsta.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Šildymo sezonas baigėsi, nerimas liko
Gegužės antrąją Savivaldybės administracijos direktorės įsakymu rajone baigtas šildymo sezonas. Nuo antradienio jau nešildomi savivaldybės, seniūnijų ir kiti administraciniai pastatai, ugdymo, kultūros, medicinos įstaigos ir daugiabučiai, jeigu jų gyventojai nėra nusprendę kitaip.
Šiemet ypač ilgai užsitęsęs šildymo sezonas gerokai patuštino šilumos vartotojų pinigines.
Kelmės miestui šilumą tiekiančios „Litesko“ bendrovės „Kelmės šiluma“ direktorė Lilita Žukauskienė ramina, jog gegužės mėnesį šilumos kaina šiek tiek mažės, nes pavyko pigiau nupirkti kuro.
Gaila, kad kuro pavyksta nupirkti pigiau tik tuomet, kai pasibaigia šildymo sezonas. Žiemos mėnesiais, kai šilumos poreikis gerokai didesnis, dažniausia kuras – brangus.
Šiuo metu „Kelmės šiluma“ skaičiuoja skolininkus ir sumas, kurias jie liko skolingi už praėjusio šildymo sezono šilumą. Daug ar mažai skolingi gyventojai direktorė dar negalėjo pasakyti. Tik pasidžiaugė, kad už šilumą laiku atsiskaitė visos biudžetinės įstaigos.
Namai renovuoti – reikia gelbėti šilumos tiekėjus
Rajono Taryba apsvarstė klausimą dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo ir pritarė sprendimo projektui, kad būtų didinama šilumos kaina. Pagal projektą UAB „Litesko“ tiekiamos šilumos kilovatvalandė brangtų daugiau kaip centu.
„Litesko“ Kelmės filialo direktorė Lilita Žukauskienė ir sprendimą parengusi Savivaldybės specialistė Rasita Bujokienė brangimą motyvavo tuo, kad didėja darbo užmokestis, brangsta darbo priemonės, didėja sąnaudos.
O svarbiausia, kad Kelmėje renovavus 70 procentų daugiabučių, šilumos pardavimai sumažėjo 25 megavatais per metus. Renovuotas namas suvartoja šilumos energijos 40 – 60 procentų mažiau negu nerenovuotas.
Taigi, išeitų, jog daugiabučius renovavę ir dar už jų renovaciją paskolas tebemokantys gyventojai dabar turi gelbėti šilumos tiekėjus, nes sumažėjo apyvarta.
Kai kurie Tarybos nariai ironizavo, jog dėl darbuotojų pirštinių ir kojinių pabrangimo branginama šiluma. Direktorė L. Žukauskienė atkirto, jog ir darbuotojų speciali apranga įeina į sąnaudas.
Tarybos nariai klausė, kodėl Kelmėje, kur šildomasi biokuru, šilumos kaina didesnė negu miestuose, kurie šildomi brangesniu kuru arba kad ir tuo pačiu biokuru. Pavyzdžiui, iki šiol šiauliečiams viena kilovatvalandė šilumos kainavo 4,61 cento, o kelmiškiams – 5,75 cento. O dabar dar pabrangs.
L. Žukauskienė tvirtino, jog negalima lyginti didelių miestų ir rajono centrų. Esą ten gaminama daugiau šilumos. Sąnaudos sumažėja, nes didesnė apyvarta. Be to, ketvirtadalis kuro, sunaudojamo šilumos gamybai, dar yra ne biokuras, o skalūnų alyva, dyzelinas ir anglys.
Pavyzdžiui, Birštone šilumos kaina 5,5 už kilovatvalandę, Šilalėje – 5,25 cento. Tačiau yra rajonų, kur šiluma brangesnė negu Kelmėje.
Rengiant publikaciją spaudai paprašėme „Kelmės šilumos“ direktorę L. Žukauskienę patikslinti, kiek kitą šildymo sezoną gali brangti šiluma. Direktorė patikino, jog kol kas niekas nebrangsta, yra tik pasiūlymas, reikia, kad jam pritartų Valstybinė kainų ir energetikos komisija.
Sprendimo projektą rengusi Savivaldybės specialistė Rasita Bujokienė tvirtino atostogaujanti, yra išvykusi, skaičių neatsimena.
Tačiau patirtis rodo, jog rajono Tarybai pritarus kainų didinimui, tam beveik visuomet pritaria ir Valstybinė kainų bei energetikos komisija.
Ketinama branginti vandenį, daugiabučių administravimą, rinkliavą už šiukšles
Jau aišku, jog įvedus dvinarę rinkliavą už atliekų tvarkymą, gyventojams bei įmonėms ir ūkininkams gerokai brangs ir šiukšlių išvežimas.
Plačiau pinigines teks atverti ir mokant už geriamąjį vandenį. Rajono Tarybos komiteto posėdyje svarstant UAB „Kelmės vanduo“ finansinę būklę, direktorius Bronius Paliulis užsiminė apie geriamojo vandens brangimą ir abonentinio mokesčio už vandenį didinimą.
Tarybos posėdyje patvirtintas ir maksimalus 0,042 euro už kiekvieną kvadratinį buto metrą administravimo mokestis. Aiškinama, jog maksimalus įkainis patvirtintas tam, kad daugiabučius administruojančios įmonės nesumąstytų kelti administravimo mokesčio dar daugiau negu numatyta.
Teoriškai intencija tarsi gera. Tačiau ji įgalina administratorius didinti mokestį, nes numatytas maksimalus yra didesnis už tą, kurį šiuo metu keiksnodami administratoriams moka gyventojai.
Kol kas nebus didinamas tik žemės, valstybinės žemės nuomos, nekilnojamo turto mokestis. Tačiau su tuo susiję palyginti nedaug rajono gyventojų. Taigi, gyvenimas brangsta. Iš ko už jį mokėsime?
Autorės nuotr.
Kelmėje renovuota 70 procentų daugiabučių. Šilumos poreikis – mažesnis. Šilumos tiekėjams mažėja apyvarta. Savivaldybės Taryba pritarė šilumos tiekėjų norui didinti kainas. Nemaža dalis gyventojų jau šį šildymo sezoną liko skolingi už šilumą. Kas bus toliau?