
Naujausios
Biurokratinis absurdas: pažyma – 7 eurai, kompensacija – 4
Praėjusį antradienį Kelmės kultūros centre surengtas miesto, rajono vadovų bei Tarybos narių susitikimas su gyventojais. Tokie susitikimai vyko ir kitose seniūnijose. Gyventojai kėlė vandentiekio ir kanalizacijos, gatvių apšvietimo, brangių banko pažymų ir kitas egzistencines problemas. O sužinoję, jog Kelmėje Kalėdų eglę sugebėta papuošti už 8 tūkstančius eurų, siūlė skirti premiją Kelmės kultūros centro dailininkui Andriui Seselskui.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Seniūnas nepatenkintas rangovais
Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis pristatė praėjusiais metais Kelmės mieste atliktus darbus. Baigtas statyti daugiafunkcis sporto centras. Beliko sutvarkyti aplinką ir nupirkti baldus. Mieste įrengti du autobusų stotelių paviljonai. Šiemet bus įrengtas trečias.
Įpusėjo Vytauto Didžiojo gatvės rekonstrukcija. Tačiau rangovai „Kauno keliai“ ir Stasio Pakarklio įmonės, pasak seniūno, užkamavo. Dirba netvarkingai. Bordiūrus perdėliojo po kelis kartus. Sudėjo trinkeles, bet šaligatvių nenušluoja. Į skambučius neatsako. Vienintelis rangovų privalumas, jog geranoriškai sutiko taisyti projektuotojų klaidas.
R. Atkočaitis gyventojus supažindino ir su šiais metais laukiančiais darbais. Bus nutiesti šaligatviai Dvaro ir Pievų gatvėse, įrengtas apšvietimas Remontininkų gatvėje. Dvaro ir Pušyno gatvėse bus įrengta lietaus kanalizacija.
Nei gatvės, nei kelio
Miesto pakraštyje gyvenanti moteris skundėsi, jog atokioje jos gatvelėje netoli Vilbėno upelio, yra kelios sodybos. Anksčiau gyventojai į miestą eidavo V.Putvinskio gatve arba takeliu palei upelį. Dabar pasidarbavo bebrai, įtakos turėjo ir gausūs lietūs – takelis apsemtas. V.Putvinskio gatvė – purvynas. Jei nori patekti į miestą, turi apsiauti ilgus guminius batus. Kitaip neišbrisi. Anksčiau į miestą gyventojai dar galėdavo patekti pro kapines. Dabar vyksta statybos – ir šitas keliukas užtvertas.
„67 metus gyvenu toje vietoje. Dar niekuomet nebuvo tokios situacijos, – piktinosi moteris. – Kaimynai – senyvo amžiaus, kai kurie vaikšto su ramentais. Kaip mums patekti į parduotuves, ligoninę?“
Seniūnas pažadėjo kalbėtis su „Šiaulių regiono kelių“ vadovais, spręsti problemą.
Kelmiškė Vitalija Kučinskienė seniūnui priminė neįvykdytą pažadą sutvarkyti neįgaliųjų nuvažiavimą.
Ne visi miestiečiai turi vandentiekį
Adolfas Stongvilas klausė, kada Dvaro ir Nepriklausomybės gatvių gyventojai turės centralizuotą vandentiekį ir kanalizacijos tinklus.
Rajono meras Vaclovas Andrulis jam atsakė, jog parengtas šių gatvių vandentvarkos projektas. Tačiau pinigų jam įgyvendinti nėra. Europos Sąjungos lėšos nuo šiol skiriamos tik kaimo vietovių vandentvarkai.
O Dvaro gatvės kvartalą vandentiekio ir kanalizacijos tinklais teks aprūpinti iš savivaldybės biudžeto. Projektą įgyvendinti teks dalimis, nes iš karto visam kvartalui įrengti tinklus, biudžetui būtų nepakeliama našta. Kita problema – per maži Kelmės miesto vandens valymo įrenginių pajėgumai. Kai prisijungs daugiau vartotojų, juos reikės plėsti. Tam tikslui taip pat reikės rasti lėšų biudžete arba kelti vandens kainą.
„Antra vertus, kai nutiesiame vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, ne visi gyventojai prie jų jungiasi. Pernai dėl šios priežasties vos išsisukome nuo sankcijų, nes tinklus tiesėme iš Europos paramos“, – sakė meras.
Geri ir negeri gyventojai
Rajono Tarybos narys Kęstutis Bilius rajono vadovams priekaištavo, jog metai iš metų neskiriama dėmesio miesto pakraštyje įsikūrusiam vadinamam Čigonyno mikrorajonui. Gatvės neasfaltuotos, apšvietimas prastas. Ramybės slėnyje naujakuriai statosi namus. O gatvės – purvynas, jokio apšvietimo.
„Juk šitie gyventojai taip pat yra kelmiškiai. Į rajono biudžetą moka mokesčius. Kai kur gatvelėse tik trys namai, bet ten nutiesiamas asfaltas. O čia ištisas kvartalas paliktas savieigai. Gal gyventojai skirstomi į gerus ir negerus?“ – klausė K. Bilius.
Jis stebėjosi, kodėl nuošalesnėse gatvėse nepanaudotos trinkelės, senojo asfalto liekanos, bordūrai ir kitos medžiagos, kurios liko prieš rekonstrukciją išardžius Vytauto Didžiojo gatvę.
Banko pažymos – septyni eurai
Kelmiškė Bernadeta Ščeponavičienė klausė, kodėl iš pensininkų, norinčių gauti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, taip dažnai, kas trys mėnesiai, reikalaujama pažymų iš banko. „Pažyma kainuoja septyni eurai, o kompensacijos gaunu keturis eurus, – sakė moteris. – Kur logika? Kituose rajonuose užtenka pažymą nunešti du kartus per metus.“
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Dausinienė paaiškino, jog tokią tvarką nustatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji pasiūlė naudotis elektronine bankininkyste ir pažymą atsispaudinti patiems. Tuomet nereikės mokėti bankui.
Atsakymas dar labiau papiktino B. Ščeponavičienę: „Ką Jūs siūlote? Aštuoniasdešimties metų žmogui dar naudotis elektronine bankininkyste?“
Rajono meras V. Andrulis pažadėjo pagalvoti, kaip išspręsti šią problemą – gal iš tiesų pažymų reikalauti tik porą kartų per metus. Juk pensininkų pajamos beveik nesikeičia.
Dailininkui – premiją
Kelmiškis Aleksandras Gaidjurgis pasidžiaugė, jog jau daug metų iš eilės Kelmės miesto eglutė viena iš gražiausių tarp mažųjų Lietuvos miestelių. Šiemet jį taip pat nustebino originalus sumanymas papuošti eglutę angelais. Todėl paklausė, kiek kainavo šis Kalėdų stebuklas.
Sužinojęs, jog eglės papuošimas kainavo tik apie aštuonis tūkstančius ir tai yra Kelmės kultūros centro dailininko Andriaus Seselsko nuopelnas, A. Gaidjurgis pasiūlė dailininkui paskirti premiją.
Autorės nuotr.
Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis apgailestavo, jog ne visi darbai eina taip sklandžiai kaip tikėtasi.
Prieš keletą metų į susitikimus su miesto ir rajono vadovais susirinkdavo tik po keliolika kelmiškių. Šiemet prisirinko pilnas kultūros centro fojė. Žmonės darosi aktyvesni ir pilietiškesni.
Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė dalyvavo susitikimuose su seniūnijų gyventojais ir informavo, jog jie taip pat kėlė kai kurias Kelmės miesto problemas. Piktinosi pakeistu šviesoforu ir mokesčiu už tualetą.