Naujausios
Bibliotekininkė lankysis buvusioje darbovietėje
Paskutiniais darbo metais tapo 2012 – ieji iki šiol rajone didžiausią bibliotekininkės darbo stažą – bemaž pusšimčio metų – turėjusiai Ritai Pocienei. Ji, senokai jau sulaukusi pensinio amžiaus, nenorėjo palikti darbo vietos Akmenės bibliotekoje, tačiau buvo priversta.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Vilniuje bibliotekininkės specialybę įgijusi R. Pocienė 1965 metais pagal paskyrimą pradėjo dirbti Akmenėje ir nuo tada niekur kitur nebuvo išvykusi.
O praėjusių metų pabaigoje netikėtai išgirdo Akmenės rajono viešosios bibliotekos administracijos sprendimą – atleidžiama iš darbo kaip pensinio amžiaus darbuotoja.
„Buvau girdėjusi, kad įstaigoje mažės etatų, bet nepagalvojau, kad tai mane palies, – sakė R. Pocienė. – Tik dabar, kai praėjo kelios savaitės, ir susitaikiau su likimu, suvokiu – juk pirmiausia dera atleisti ne darbingus žmones, o pensininkus.“
Dėl tokio netikėtumo moteris apsirgo, todėl net negalėjo nuvažiuoti į Naujojoje Akmenėje surengtas bibliotekininkų veteranų palydas. Liko neįteiktas rajono mero padėkos raštas.
„Geri pažįstami guodė, kad reikėjo pratintis prie minties išeiti į pensiją, kai tik sulaukiau tokio amžiaus, – pasakojo bibliotekininkė. – Bet aš turėjau neįtikėtino entuziazmo dirbti, nors tokių metų kiti žmonės džiaugiasi galintys ilsėtis.“
R. Pocienė ir pensinio amžiaus būdama išliko reikli, kruopšti – kaip yra įpratę kelių dešimtmečių patirtį turintys vadinamojo seno kirpimo specialistai.
Užtat darbuotoja ne kartą buvo pagerbta, skatinama.
„Kartais atrodė, kad vadovybė perdaug iškelia mane, net nepatogiai jausdavausi prieš bendradarbes“, – sakė R. Pocienė.
Jai labiausiai patiko bendradarbiauti su Akmenės miesto kultūros namų darbuotojais – kartu organizuodavo renginius.
„Gal ne visada man ir reikėdavo kištis, bet norėdavau prisidėti ir tai man patikdavo, – mena buvusi bibliotekininkė. – Gal todėl, kad supo labai draugiški žmonės.“
Ką dabar veiks buvusi bibliotekininkė, – jai tebėra klaustukas. Aišku, nenutrauks visuomeninės veiklos neįgaliųjų organizacijoje. Bet ir kelio į biblioteką nepames. Kaip lankytoja eis į buvusią darbovietę.
„Bet yra dar vienas niuansas – negaliu be spaudos, – sakė R. Pocienė. – Neperskaitau naujausių laikraščių – labai blogai jaučiuosi. Šiek tiek pati prenumeruosiu, bet biblioteka vis tiek gauna periodinių leidinių. Tai ir eisiu skaityti.“
Autoriaus nuotr.
BIBLIOTEKININKĖ: Didžiausią darbo stažą Akmenės rajone turėjusiai bibliotekininkei Ritai Pocienei iš Akmenės bibliotekos renginių įsiminė čia veikusi neįprasta paroda – kelių šimtmečių senumo bažnytinių dokumentų.