Naujausios
Biblioteka prisijaukina vaikus
Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ilgiausiai dirba Vaikų literatūros skyriaus specialistė Aurelija Gerulskienė – beveik keturis dešimtmečius.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Ieškodami kompiuterių suranda knygą
Ar per tiek laiko pasikeitė skaitytojų poreikiai – taip pradėjome pokalbį su bibliotekininke.
„Kaip seniau knygas skaitė vaikai ir kaip skaito dabartinė tokio pat amžiaus karta – bemaž tiek pat“, – palygina A. Gerulskienė.
Vis dėlto ne be bibliotekos darbuotojų pastangų. Ypač šiais laikais, kai pirmenybė teikiama kompiuteriams. Naudotis jais irgi siūloma bibliotekoje.
„Daug vaikų pirmą kartą ateina į biblioteką vien dėl kompiuterių, – sako A. Gerulskienė. – Bet kai su tokiais vaikais šnekiesi, jais domiesi – padarome ir knygų skaitytojais. Galima prisijaukinti bemaž visus gatvės vaikus“.
Tokius bibliotekininkės atpažįsta pagal elgesį. Lyg įbėga į patalpas būreliu, apsipešioję, šurmuliuojantys. Elgsena besimainanti – nuo blaškymosi draskymosi iki pasimetimo ar išgąsčio. Labai norėtų prisėsti prie kompiuterių, kurių namuose neturi. Kitokių pasiūlymų nepriima. O bibliotekininkės pirmiausia bando suprasti – ar sunkiai sekasi skaityti, ar to nepratę. Tenka ir pasipykti. Kol atsiranda pasitikėjimas. Kol apsisprendžiama į namus išsinešti knygą. Paskui ateiti pasikeisti į kitą.
„Galop tokie vaikai bibliotekos renginiuose prieš salę ir eilėraščius deklamuoja“, – rezultatais gėrisi bibliotekininkė.
Daug vaikų į biblioteka atveda tėvai ar seneliai. Su tikslu – ieško knygų, reikalingų perskaityti pamokoms.
Vienus mažuosius vos ne prievarta atveda suaugusieji. Kitų reikia priprašyti, kai drovesnės atžalos nedrįsta pačios eiti į biblioteką.
Nuo mažens išliko vertybėmis
Pačiai A. Gerulskienei irgi nuo mažų dienų knygos tapo vertybėmis.
Užtat kaip šventovė atrodė gimtojo Ramučių kaimo biblioteka, kuri 1977 metais tapo pirmoji darbo vieta. Tuomet Naujosios Akmenės 3-iosios vidurinės mokyklos abiturientė neakivaizdžiai pradėjo ir mokytis bibliotekininkės specialybės kultūros mokykloje.
Po poros metų perkelta į Naujosios Akmenės bibliotekos vaikų skyrių. Įrengtą dviejų kambarėlių bute ir prikimštą knygų.
„Sunku buvo pasisukioti, bet man ir tokia biblioteka buvo didžiausia, gražiausia, geriausia“, – gėrisi A. Gerulskienė.
Gerais laikais, kai Naujojoje Akmenėje augo daug vaikų, skaičiuota per 2 tūkstančius skaitytojų. Dabar belikę šiek tiek daugiau kaip trečdalis.
Tiek jų savotiškai atsivedė bibliotekininkės į erdvesnes ir modernesnes patalpas naujame bibliotekos pastate. Su senojoje bibliotekoje sukurtomis tradicijomis – įvairios veiklos būreliais. Žinoma ir lėlių teatru, kuris spektaklius rodydavo ir už rajono ribų.
Veiklą itin plėtojo ankstesnė vaikų bibliotekos vadovė Onutė Janionienė. Jos pastangomis įrengta ir žaisloteka, viena pirmųjų tarp Lietuvos bibliotekų. Kai iš Vokietijos ten gyvenantis bibliotekininkės brolis Stasys Čirpus privežė daugybę lėlių mažesniesiems, o paaugliams – stalo žaidimų.
Apie gražiausias knygas
Su bibliotekininke modeliuojame situaciją: ateina dešimtmetis vaikas ir prašo duoti paskaityti pačią gražiausią knygą.
„Pradėtume kalbėtis, apie ką nori skaityti, – sako A. Gerulskienė. – Eitume prie lentynų ir rinktume. Iš daugybės tiek gražių“.
Jeigu vaikas liktų atkaklus – kad pati bibliotekininkė išrinktų gražiausią knygą, ji atneštų „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Jei jos nerastų, tuomet – „Pepė Ilgakojinė“. Galbūt „Emilis ir jo draugai“, „Juodasis gražuolis“, „Ronja plėšiko duktė“.
Kadangi daug vaikų skaito šias knygas, kiekvienos iš jų biblioteka turi po tris – penkis egzempliorius. Nučiupinėtus, tad ir pašiurusius. Pakeičiama, kai pasirodo vis naujų leidimų.
Kasmet gaunama apie tūkstantis knygų naujų egzempliorių, iš viso siūloma skaitytojams 18 tūkstančių.
Bibliotekininkė irgi rašo. Autorines eiles skaito renginiuose, spausdina leidiniuose.
Knygos nėra išleidusi. Vienintelė priežastis – bibliotekininkės atlyginimo nepakanka.
Autoriaus nuotr.
Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus specialistė Aurelija Gerulskienė (kairėje): „Man įdomiausia vieta pasaulyje – biblioteka, kurios knygas skaitydamas gali daugybę dalykų atrasti, pagyventi įvairiuose gyvenimuose, paklajoti fantazijų pasaulyje“.