Naujausios
Vasario 7 dieną Beržėnų (Joniškio rajonas) senjorų namų ilgaamžė Leonora Kontrimienė pasitiko net 109-erių metų sukaktį. Kadangi būtent tą dieną senolės laukė vizitas klausos centre, didžioji gimtadienio šventė buvo surengta vasario 11-ąją, antradienį, o sveikinimai močiutei keliavo net kelias dienas.
Leonorą Kontrimienę su ypatingu 109-uoju gimtadieniu savo pasirodymais sveikino Gruzdžių gimnazijos (Šiaulių rajonas) moksleiviai (mokytoja Sandra Pakštienė). Senolę sveikino laikinai Joniškio rajono mero pareigas einantis tarybos narys Gediminas Čepulis su patarėja Gita Vilčiauskiene, savivaldybės administracijos direktorius Aivaras Rudnickas, Seimo nario kadenciją baigęs Liudas Jonaitis, Rudiškių seniūnė Jūratė Čepskienė, senjorų namų direktorė Stasė Katkevičienė ir bendruomenė. Dar anksčiau ilgaamžę pasveikino Seimo nariai Vaida Aleknevičienė, Vitalijus Gailius.
Bet turbūt didžiausia staigmena senolei buvo Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos trečios klasės mokinio Justo Sadausko sveikinimas ir pokalbis. L. Kontrimienės ir Justo amžiaus skirtumas – lygiai 100 metų, bet abu turėjo apie ką pasikalbėti.
Leonora Kontrimienė – išskirtinė Beržėnų senjorų namų gyventoja ne tik amžiumi, bet ir savo geru būdu. Ji niekada nepyksta, nepriekaištauja, yra geraširdė ir atlaidi.
Senolė domisi, kas vyksta pasaulyje, pavasarį, vasarą, rudenį labai noriai būna lauke, šildosi saulėje.
Leonora Kontrimienė užaugo septynių vaikų – dviejų seserų ir penkių brolių – smulkaus ūkininko šeimoje Buožėnų kaime, Telšių rajone. Tėvas valdė devynis hektarus žemės. Leonora baigė tris pradinės mokyklos skyrius, kaip ir kiti vaikai, tik trys mažiausieji iš šeimos jau lankė keturias klases. Nuo 13 metų jai teko pamiršti pamokas mokykloje ir eiti pas ūkininką karvių ganyti. Rytą anksti kilusi jas išgindavo, vakare pargindavo į tvartą, kurį dar reikėdavo išvalyti, pakratyti, gyvulius pagirdyti. Po metų iš piemenės jau tapo merga ir darbai tekdavo kiti: ūkininkų kiaules šėrė, gamino valgį, grėbė šieną, darė viską, ką šeimininkai liepdavo.
Savaitgaliais jauna mergina traukdavo į gegužines, kur niekada nelikdavo ant suolo sėdėti. Nors nebuvo turtinga, bet kavalierių akis traukė. 25-erių sulaukusi ištekėjo už vyresnio to paties Buožėnų kaimo ūkininko, valdžiusio 15 hektarų žemės.
Kai ūkį nacionalizavus tapo sudėtinga kaime išgyventi ir dukrą auginti, Leonora išvyko dirbti į Telšių trikotažo gaminių fabriką „Mastis“.
Močiutė per gyvenimą nesiskundė jokiomis negalėmis. Kartais net norėdavusi susirgti, tada būtų galėjusi turėdama biuletenį pailsėti.
Senolės giminėje jau būta ilgaamžių, tevelio sesuo sulaukė 102 metų.
