Bendruomenės pasiryžusios išsaugoti pelkes

Bendruomenės pasiryžusios išsaugoti pelkes

Bend­ruo­me­nės pa­si­ry­žu­sios iš­sau­go­ti pel­kes

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Šau­ko­te, su­reng­to­je tarp­tau­ti­nė­je moks­li­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je ke­lių ra­jo­nų kai­mų bend­ruo­me­nės aiš­ki­no­si pel­kių at­kū­ri­mo, iš­sau­go­ji­mo bei ūki­nin­ka­vi­mo pel­kė­to­se že­mė­se ga­li­my­bes.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams bu­vo su­reng­ta ir moks­li­nė iš­vy­ka į Pra­vir­šu­lio ty­re­lį.

Sau­lius JUŠ­KE­VI­ČIUS

saulius@skrastas.lt

Ga­li­my­bės at­kur­ti aukš­ta­pel­kes

Šau­ko­te su­reng­to­je tarp­tau­ti­nė­je moks­li­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Pat­rauk­lios kai­mo ap­lin­kos iš­sau­go­ji­mas ir for­ma­vi­mas: pel­kės ir ki­tos šla­py­nės“ daug kal­bė­ta apie pel­kių at­kū­ri­mą ir jų iš­sau­go­ji­mą.

Ka­ma­nų vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to di­rek­ci­jos at­sto­vė Si­gi­ta Sprai­nai­ty­tė kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams su­ren­gė vir­tua­lią ke­lio­nę po pen­kių že­my­nų šla­py­nes, at­sklei­dė jų įvai­ro­vę, iš­skir­ti­nes sa­vy­bes bei skir­tu­mus.

Apie aukš­ta­pel­ki­nių bend­ri­jų at­kū­ri­mo ban­dy­mus dur­py­nuo­se pa­sa­ko­ję Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai džiau­gė­si pa­vy­ku­siu aukš­ta­pel­kės au­ga­lų at­kū­ri­mo eks­pe­ri­men­tu: ne­beeksp­loa­tuo­ja­ma­me Aukš­tu­ma­los (Ši­lu­tės ra­jo­nas) dur­py­ne pri­gi­jo net 94 pro­cen­tai eks­pe­ri­men­ti­nia­me skly­pe pa­skleis­tų au­ga­lų, jie au­ga bei ple­čia­si.

Gam­to­sau­gos te­mos

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai ne­ma­žai dė­me­sio sky­rė gam­to­sau­gos te­moms.

Mark Sel­by, at­vy­kęs iš Ang­li­jos ir jau ke­le­tą me­tų gy­ve­nan­tis Lie­tu­vo­je, „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad iš­sau­go­ti na­tū­ra­lią gam­tą ga­li­ma tik pa­di­di­nus bau­das už jos nio­ko­ji­mą. „300 li­tų už sa­va­va­liš­kai iš­kirs­tą miš­ką – tai ne bau­da, tai – pa­si­ty­čio­ji­mas“, – sa­kė jis.

Pa­sak M. Sel­by, Ang­li­jo­je ski­ria­mos daug di­des­nės bau­dos. Sve­čias pri­si­mi­nė, jog kar­tą, ke­liau­da­mas po draus­ti­nio te­ri­to­ri­ją, jis pa­siė­mė pluoš­te­lį sa­ma­nų. Tai pa­ste­bė­ję par­ko dar­buo­to­jai iš­kvie­tė po­li­ci­ją, ku­riai te­ko il­gai aiš­kin­tis, jog nio­ko­ti gam­tos jis ne­no­rė­jo.

„Man bu­vo pa­gra­sin­ta tūks­tan­ti­nė­mis bau­do­mis už gy­vo­sios gam­tos nio­ko­ji­mą. O Lie­tu­vo­je, ką no­ri tą da­ryk“, – tvir­ti­no ang­las.

„Šiau­lių kraš­to“ pa­kal­bin­tas Šau­ko­to se­niū­ni­jo­je ūki­nin­kau­jan­tis ang­las Chris­top­her Ar­tur Ce­cil Gib­son sa­kė, jog rei­kia mo­ky­tis su­gy­ven­ti su gam­ta, o tik­ro­sios, na­tū­ra­lios pel­kės tu­ri bū­ti sau­go­mos.

Kal­bė­da­mas apie ūki­nin­ka­vi­mą, jis sa­kė, jog dir­bant pel­kė­to­se že­mė­se rei­kia tu­rė­ti 1 ar 2 di­de­lius trak­to­rius su dvi­gu­bais ra­tais ir at­lik­ti vi­sus dar­bus per la­bai trum­pą lai­ko­tar­pį, kai že­mė bū­na pa­kan­ka­mai sau­sa.

Iš­vy­ka į pel­kę

Lie­tu­vos ag­ra­ri­nių ir miš­kų moks­lų cent­ro fi­lia­lo Žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­to Žo­lių se­lek­ci­jos sky­riaus jau­nes­ny­sis moks­lo dar­buo­to­jas, bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras Vac­lo­vas Stu­ko­nis bend­ruo­me­nių na­riams pri­sta­tė Pra­vir­šu­lio bo­ta­ni­nio-zoo­lo­gi­nio draus­ti­nio aug­me­ni­jos pa­sau­lį, apie ku­rį duo­me­nų be­veik nė­ra.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams bu­vo su­reng­ta ir iš­vy­ka į Pra­vir­šu­lio ty­re­lį. Pa­sis­kirs­tę į dvi gru­pes, iš­vy­kos da­ly­viai tu­rė­jo ga­li­my­bę ne tik pa­ke­liau­ti po pel­kę, bet ir at­lik­ti moks­li­nius dar­bus.

Gru­pė, ku­riai va­do­va­vo vie­na iš kon­fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių – Sar­ge­lių bend­ruo­me­nės cent­ro pir­mi­nin­kė, moks­lų dak­ta­rė Dai­va Šeš­kaus­kai­tė, ke­lia­vo leng­ves­niu marš­ru­tu. Ke­liau­to­jai ap­žiū­rė­jo sa­ma­nų rū­šis, ki­mi­nus, be­brų už­tvan­ką, tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­span­guo­liau­ti.

Gru­pės, va­do­vau­ja­mos V. Stu­ko­nio ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čio moks­li­nin­ko iš Vo­kie­ti­jos Bernd Gli­wa, už­duo­tis bu­vo daug sun­kes­nė. Jiems rei­kė­jo rink­ti pel­kė­je au­gan­čius gry­bus, su­si­pa­žin­ti su ker­pė­mis, ste­bė­ti pel­kės gy­vū­ni­ją, vabz­džius.

Kai moks­lų dak­ta­rė Re­da Ir­šė­nai­tė per­žiū­rė­jo vi­sus su­rink­tus gry­bus, paaiš­kė­jo, jog bu­vo ras­tas la­bai re­tas ir į Rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tas kis­lu­sis pieng­ry­bis.

Pa­sak D. Šeš­kaus­kai­tės, šios kon­fe­ren­ci­jos tiks­las bu­vo pa­ro­dy­ti žmo­nėms, ko­kio­je ap­lin­ko­je jie gy­ve­na.

„Mes no­rė­jo­me pa­ro­dy­ti žmo­nėms, ką jie tu­ri, ko­kio­je gam­to­je gy­ve­na ir tik po to mo­ky­ti juos ūki­nin­kau­ti, ne­pa­žei­džiant gam­tos dės­nių. Šau­ko­tas bu­vo pa­si­rink­tas to­dėl, kad jis yra prie pel­kės. No­rė­tų­si, kad ki­tais me­tais, su­si­ti­kę ki­to­je bend­ruo­me­nė­je, mes tęs­tu­me pra­dė­tą gam­tos iš­sau­go­ji­mo dar­bą“, – sa­kė D. Šeš­kaus­kai­tė.

AU­TO­RIAUS nuo­tr.

IŠ­VY­KA: Iš­vy­kos po pel­kes me­tu ke­liau­to­jams te­ko įveik­ti įvai­rias kliū­tis.

MOKS­LAS: Moks­li­niais tiks­lais ke­lia­vu­si gru­pė rin­ko pel­kė­je au­gan­čius gry­bus.

DA­LY­VIAI: Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai pa­si­ren­gę ke­liau­ti po Pra­vir­šu­lio ty­re­lį.