
Naujausios
Bendruomenės nariai mokosi amato
Vienos garsiausių šalyje Budraičių kaimo bendruomenės nariai, įkūrę ekologiškų daržovių perdirbimo mikroįmonę, trijų kartų namus, joje suneštinę biblioteką, o šiuo metu rengiantys ir bendruomenės renginių salę, nuolatos mokosi ir amatų.
Velykaičių marginimo, Vėlinių, Kalėdų puokščių, dekupažo technikos ir kitų dalykų bendruomenės narius moko bendruomenės tarybos pirmininkė Zofija Lebedeva.
Bendruomenės pirmininkė Silva Minevičienė išmoko lipdyti iš molio indus ir suvenyrus. Dabar nori šio amato išmokyti ir kitus bendruomenės narius, galbūt sukurti ir darbo vietą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pasinaudojo keramiko žiniomis
Mintis mokytis žiesti iš molio Budraičių bendruomenės moterims kilo tuomet, kai Budraičiuose apsigyveno keramikas Kastytis Mičiulis. Amatininkas turi specialią krosnį, visus darbui reikalingus įrankius.
Keramiką pavyko prikalbinti dalyvauti bendruomenės veikloje. Tuomet jos vadovės Virginija Umantienė ir Silva Minevičienė nusprendė paprašyti molinukų gamybos pamokų.
Praėjusių metų birželio mėnesį moterys pradėjo mokytis lipdyti dubenėlius, puodelius, suvenyrus. Beje, pamokas keramikas vedė ir bendruomenės vaikams.
„Per Lino šventę jau turėjome savų molinukų. Jais galėjome pasipuošti bendruomenės stovyklavietę, – pasakojo S. Minevičienė. – Darbelius eksponavome ir naujametinėje mugėje Tytuvėnuose. Dalyvavome keramikos amato mokymuose Kelmės kultūros centro amatų centre vykusiuose kursuose.“
Technologija – nesudėtinga, bet nepigi
S. Minevičienė pasakoja, jog molinukų lipdymo technologija nėra sudėtinga. Tik medžiagos kainuoja nepigiai. O brangiausiai – žiedimo krosnis, kurios bendruomenė neturi. Todėl visuomet savo molinukų žiesti prašosi į keramiko Kastyčio Mičiulio namus.
„Dubenėliui reikia gniužulėlio molio, – pasakoja S. Minevičienė. – Jo perkame 25 kilogramų pakuotę, kuri kainuoja apie 7 eurus. Iš tokio kiekio molio galima nulipdyti nemažai dirbinių. Žinoma, jeigu jie nėra labai dideli. „
Dubenėlius, puodelius ir kitus molinukus bendruomenės moterys nulipdo rankomis. Todėl kiekvienas darbelis vis kitoks, lygiai tokio pat ir ieškodamas nesurastum.
Nulipdytus molinukus atsargiai sudeda į lentynas, kad išsausėtų. Jie džiūsta maždaug porą savaičių. Pasitaiko, jog kai kurie ir suskyla. Tenka išmesti. Molio antrąkart jau nebegalima panaudoti.
Išdžiūvusius ir sveikus molinukus moterys nešasi pas keramiką ir žiedžia jo krosnyje, tol, kol krosnies temparatūra pakyla iki 700 laipsnių karščio. Procesas trunka apie 2 – 3 valandas.
Tuomet savo darbelius parsineša į bendruomenės namus. Čia juos glazūruoja.
„Glazūra – brangiausias dalykas, – pasakoja S. Minevičienė. – Jos litras kainuoja kainuoja 7 – 8 eurus. Tačiau taupiai naudojant litro užtenka daugeliui darbelių.“
Svajoja nusipirkti krosnį
Šiuo metu Budraičių bendruomenė rengia projektą. Galbūt gaus lėšų nusipirkti molio žiedimo krosnį. Ji kainuoja nepigiai – apie 3000 eurų. Tačiau išmokti kurti molinukus norėtų daugiau Budraičų kaimo gyventojų.
Galbūt šalia ekologiškų daržovių perdirbimo įmonės galėtų atsirasti kita veikla – žiedimo iš molio cechelis. Bendruomenė galėtų gaminti originalius proginius arba suvenyrinius indus, medalius ir kitokius dalykus ir ieškoti rinkų juos parduoti.
„Galbūt pavyktų sukurti ir darbo vietų,“ – viliasi bendruomenės pirmininkė S. Minevičienė.
Autorės nuotr.
AKTYVUMAS: Budraičių kaimo bendruomenės mikroįmonėje dirbanti ir bendruomenei vadovaujanti Silva Minevičienė turi planų mikroįmonės veiklą papildyti molinukų gamyba.
MOLINUKAI: Silva Minevičienė jau spėjo pagaminti ne vieną originalų molinuką.