Naujausios
Bėgti nuo pasiutligės padeda vakcina
Šeštus metus iš eilės Radviliškio rajone neužregistruota nė vieno pasiutligės atvejo, nors iki tol rajonas skambėdavo kaip šios ligos rekordininkas pagal jų skaičių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų įsitikinimu, tokiems rodikliams pasitarnavo aštuntus metus šalyje vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija bei naminių gyvūnų skiepijimas.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Veiksminga priemonė – jaukai iš oro
Apskrities rekordininkais pagal nustatytus pasiutligės atvejus Radviliškio rajonas tapo 2006 metais, kai iš 78 tirtų gyvūnų 57-ių mėginiai buvo teigiami. Iš sirgusių pasiutlige tik aštuoni gyvūnai buvo naminiai, visi kiti – į sodybas ar kitur užklydę laukiniai gyvūnai.
Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai džiaugiasi – šios nesmagios etiketės rajonas jau seniai nebeturi.
„Bet tai nereiškia, kad galime šią mirtiną ligą pamiršti“, – sako tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Romualdas Žukauskas.
Pasak specialisto, pasiutligė gali išlįsti bet kada – į šalies teritoriją gali atklysti ir sergančių kaimyninių šalių gyvūnų, kurie mirtina liga užkrės mūsiškius gyvūnus, o šie – užpuolę naminius gyvūnus ar žmones, ir juos.
Anot veterinarijos specialistų, siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, yra vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija iš oro. Kol jos nebuvo, Lietuvoje buvo registruojama šimtai pasiutligės atvejų. 2006 metais pradėjus oralinę gyvūnų vakcinaciją, šių atvejų pradėjo mažėti: 2009 metais buvo nustatyti 63, 2010-aisiais – 33, 2011-aisiais – 14, 2012 metais – 5, 2013-aisiais – 1 gyvūnų pasiutligės atvejis. Šiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų dar neužregistruota.
Šiuo metu šalyje jau pradėta vykdyti rudeninė laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija – iš oro į miškų ir kitas teritorijas yra mėtomi stiprų kvapą turintys jaukai su vakcina. Juos prariję, laukiniai žvėrys kartu praryja ir juose esančią vakciną nuo pasiutligės.
Jaukai pagal išankstinį grafiką bus mėtomi iki gruodžio mėnesio iš trijų šalies aerodromų.
Kasmet atliekami tokios vakcinacijos efektyvumo tyrimai rodo: ši priemonė yra veiksminga – jaukus būna prarijęs didelis procentas tiriamų gyvūnų.
Skiepijimo akcijos „susitraukė“
Pamiršti šios ligos negalima ir dėl to, jog kasmet atsiranda žmonių, kurie nukenčia nuo gyvūnų – yra apkandžiojami, apdraskomi.
Pavyzdžiui, pernai nuo gyvūnų, daugiausia naminių, nukentėjo 54 rajono gyventojai, šiemet – jau 53. Žmones dažniausiai apkandžioja šunys.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai prisimena laikus, kai jų tarnyba rengdavo dideles gyvūnų skiepijimo nuo pasiutligės akcijas. Jų metų gyventojai atvesdavo paskiepyti po kelis šimtus naminių gyvūnų.
„Yra buvę metų, kai vienos akcijos metu paskiepydavome apie 700 gyvūnų. Bet tai buvo metai, kai tam lėšų, maždaug po 5 tūkstančius litų, skirdavo rajono Savivaldybė. Dabar jau kelinti metai tokių lėšų negauname, o savo lėšų tokioms akcijoms neturime. Išgalime surengti tik po vienkartinę mažesnio masto skiepijimo akciją Pasaulinės gyvūnijos dienos proga“, – redakcijai sakė R. Žukauskas.
Spalio 3 dieną prie centrinio miesto stadiono irgi vyko tokia akcija.
Autorės nuotr.
SKIEPAI: Kai gyvūnų skiepijimui nuo pasiutligės būdavo skiriama lėšų iš biudžeto, gyventojai nemokamai pasiskiepydavo po kelis šimtus gyvūnų.