Naujausios
Baudos didėja, bet nėra ką bausti
Aplinkos ministras trigubai padidino baudas už gamtai padarytą žalą deginant pernykštę žolę. Tačiau nusikaltimo vietoje pagauti pažeidėją - tolygu rasti adatą šieno kupetoje. Belieka atsakomybę užkrauti žemės savininkui arba apeliuoti į žmonių sąmoningumą. Aplinkos agentūros duomenimis, sąmoningumo daugėja.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ugniagesiai šiemet jau penkis kartus gesino degančią žolę
Praėjusio penktadienio popietę Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gavo pranešimą, jog Lykšilyje dega pernykštė žolė. Pirmyn ir atgal ugniagesiams teko sukarti pusšimtį kilometrų. Žolė atskirais židiniais degė dviejų hektarų plote.
Net keli žolės gaisrai pastebėti užpraėjusį savaitgalį. Kovo 9-ąją, apie vidurdienį, pastebėta deganti žolė Šaukėnų seniūnijos Kalniškių kaime. Ugniagesiams pranešė pro šalį važiavęs ir degančią žolę pastebėjęs žmogus. Išdegė 10 arų plotas.
Tą pačią dieną ugniagesiams teko skubėti į Kukečių seniūniją. Degučių kaime išdegė apie 15 arų plotas. Apie degančią žolę pranešė žemės savininko kaimynai. Kadangi toje vietoje buvo dideli plotai nešienautų pievų, kilo pavojus kaimynų pastatams.
Pavyko nustatyti ir kaltininką. Pats pievų savininkas prisipažino lauke deginęs žabus, nuo jų užsidegė ir pieva.
Tos pačios dienos vakarą gautas pranešimas apie Liolių seniūnijos Baldegių kaime degančią žolę. Atskiri gaisro židiniai užfiksuoti maždaug hektaro plote. Aplink niekas negyvena. Kas galėjo padegti žolę – neaišku.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį tos pačios Kukečių seniūnijos Suvartuvos kaime išdegė apie pusantro hektaro žolės. Žolė nešienauta jau daugelį metų. Pieva neprižiūrima. Sparčiai plisti liepsnoms padėjo ir vėjas. Buvo iškilusi grėsmė netoliese gyvenančių žmonių sodybai. Jie apie degančią žolę ir pranešė ugniagesiams.
Žolės deginimas šį pavasarį prasidėjo labai anksti. Tam pasitarnavo sausos saulėtos dienos.
Baudos patrigubėjo
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis triskart padidino žalos aplinkai, padarytos deginant žolę, atlyginimo įkainius.
Iki šiol už vieną išdegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 litų žalą. Dabar pažeidėjams teks pakloti 3000 litų. Jeigu liepsnos deginant žolę išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai, ir bauda gali siekti dešimtis tūkstančių litų.
Už žolės deginimą numatyta ir administracinė atsakomybė. Žolės degintojas baudžiamas 200 –1000 litų bauda. Jeigu degtuką į pernykščią žolę numeta pareigūnas, jam gresia dar didesnė atsakomybė – nuo 400 iki 1200 litų.
Iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodo į nešienautą pievą numestas degtukas ir išdegęs plotas sausos žolės. Tačiau, pasak aplinkosaugininkų, gamta ir visuomenė patiria didžiulius nuostolius.
Žolės gaisrų gesinimas labai daug kainuoja priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Kyla grėsmė, jog nuo degančios žolės užsiliepsnos ir netoliese esančios sodybos. Pasitaiko atvejų, kai liepsnos atšliaužia iki miško. Kelmės rajone užsidegus žolei yra žuvęs ir žmogus. Panašių atvejų yra pasitaikę ir kituose rajonuose.
Baudų už žalą gamtai padidinimą Aplinkos ministerija motyvuoja tuo, jog sudarkomas kraštovaizdis. Sudega daug sumedėjusių augalų, mažų sodinukų. Padaroma žala biologinei įvairovei. Deganti žolė sunaikina pavasarines vabzdžių ir gyvūnų buveines.
Apskaičiuota, jog kiekviename kvadratiniame metre sudega iki tūkstančio augalų sėklų, nudega augalų daigai, pražūsta keletas vorų, dešimtys vabzdžių. Kiekvienoje pievoje sudega bent keletas kiškių jauniklių, šimtai neršti keliaujančių varlių. Jei gaisrai teritorijoje kartojasi kasmet, ji praranda savo pirminę vertę, joje ilgainiui pradeda vyrauti užneštinės, vietovei nebūdingos rūšys.
Pažeidėją nubausti – sudėtinga
Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Darius Laurinavičius abejoja, ar pavyks išaiškinti žolės degintojus ir iš jų išieškoti žalą, padarytą gamtai. Padegėjas turi būti pagautas nusikaltimo vietoje, nutvertas už rankos tuo momentu, kai meta degtuką. Kitu atveju įrodyti, kad jis padegė žolę, beveik neįmanoma. Protokolą galima surašyti tik tokiu atveju, kai aišku, kas padegė žolę.
Nors aplinkosaugininkai rengia reidus, tačiau nepavyksta nustatyti pažeidėjų, tiesiogiai susijusių su žolės gaisrais. Pernai sankcijos pritaikytos tik keliems žemės, kurioje degė pernykštė žolė, savininkams. Apie įvykius pranešta Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Savininkams buvo sumažintos išmokos už nepakankamą savo valdų priežiūrą. Šios sankcijos įmanomos, kai savininkas gyvena netoli tos vietos, kur uždegta žolė.
Pasak D.Laurinavičiaus, Kelmės rajone, kasmet vis mažiau pasitaiko žolės deginimo atvejų. Didėja gyventojų sąmoningumas.