Naujausios
Renovacija mažina apyvartą, pandemija didina nuostolius
Savo rašte pateiktais skaičiavimais rajono tarybai, o vėliau ir kalbėdama nuotoliniu būdu vykusiame rajono tarybos posėdyje „Kelmės šilumos“ direktorė Lilita Žukauskienė aiškino, jog biokuras atpigo. Tačiau šilumos kainą reikia didinti, nes bendrovė patyrė išlaidų dėl minimalaus atlyginimo padidėjimo. Tuo pačiu reikėjo didinti atlyginimus ir kvalifikuotiems specialistams.
Papildomų 14 tūkstančių eurų bendrovei kainavo koronaviruso pandemija. Tekę perorganizuoti darbą. Darbuotojų komandos dirbo pamainomis, po kelias dienas. Tas dienas gyvendavo tarnybinėse patalpose. Bendrovė darbuotojus maitinusi, aprūpindavusi apsaugos priemonėmis.
Nauji kainos skaičiavimai pateikti ir dėl infliacijos bei amortizacinių atskaitymų.
Kelmėje renovuota 70 procentų daugiabučių, kuriems šilumą tiekia Litesko bendrovė „Kelmės šiluma“. Šilumos poreikis yra mažesnis. O infrastruktūrą reikia išlaikyti.
Šių metų lapkričio pirmosios duomenimis, šilumos kilovatvalandė Kelmės gyventojams kainavo 7,10 cento. Pakėlus ją dar 4 procentais arba 0,28 cento, kainuotų 7,38 cento. Tokia kaina beveik dvigubai viršytų Lietuvoje šiuo metu skaičiuojamą vidutinę kilovatvalandės kainą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, šiuo metu vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina siekia tik 3,98 cento be PVM. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje šildymo kaina mažėjo 11,36 procento, Kaune – net 27 proc., Vilniuje – 20, Klaipėdoje – 14, Panevėžyje – 11, Šiauliuose – 0,5 procento.
Nebrangsta ir daugumoje mažųjų savivaldybių. Nors jose taip pat įtakos turėjo pandemija ir kitos panašios priežastys kaip Kelmėje, tačiau viską atpirko sumažėjusi biokuro kaina.
Tuo tarpu Kelmė pagal tiekiamos šilumos brangumą užima trečiąją vietą Lietuvoje. Brangiau už kelmiškius už šilumą moka Biržų gyventojai, kuriems šilumą tiekia taip pat „Litesko“ bendrovės filialas.
Gyventojai pateko į spąstus
Kelmės rajono taryba nepritarė šilumos kainos padidinimui. Už sprendimo projektą nebalsavo nė vienas tarybos narys.
Tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, remdamasi bendrovės pateiktais skaičiavimais, gali vienašališkai nustatyti jos tiekiamos šilumos kainą.
Toks valstybinės tarnybos, kuri privalėtų atsižvelgti ir į vartotojų bei savivaldybių interesus, sprendimas tik paskatina šilumą tiekiančių bendrovių apetitą. Todėl „Kelmės šiluma“, gamybai naudojanti daugiau kaip 91 procentą biokuro, kuris ženkliai pigo, šiemet vėl prašo didinti šilumos kainą.
UAB „Litesko“ įmonė „Kelmės šiluma“ į Kelmę atėjo prieš dvidešimt metų. Nuo tada ji tiekia šilumą kelmiškiams. Miesto šilumos tinklai privačiai bendrovei buvo išnuomoti todėl, kad reikėjo daug investuoti, o savivaldybė neturėjo tiek lėšų.
Sutartis kas penkeri metai buvo atnaujinama. Tačiau 2013 metais, dar nepasibaigus galioti senajai sutarčiai, tarp savivaldybės vadovų ir „Kelmės šilumos“ pasirašyta nauja sutartis, pagal kurią įmonė kelmiškiams šilumą tieks iki 2030 metų.
Kaip „Šiaulių kraštą“ informavo dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, tokiai ilgalaikei sutarčiai pritarė ir tuometinė rajono taryba.
Taigi, daugiabučių gyventojai ir pati Savivaldybė pakliuvo į spąstus. Nutraukti sutartį, kuri galioti turėtų dar dešimt metų, Savivaldybei gali brangiai kainuoti.
Kai kurie rajono politikai siūlo pirkti ekspertų paslaugą. Jie ištirtų, ar bendrovė pagrįstai reikalauja didinti šilumos kainas. Tačiau ekspertai kainuotų nemažus pinigus. O, ar iš privačios bendrovės gautų teisingus duomenis, neaišku.
„Kelmės šiluma“ į formulę, pagal kurią apskaičiuojama šilumos kaina, įrašo savo duomenis, – pasakoja Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas. – Tačiau, iš kur tokie skaičiai atsiranda ir ar jie teisingi, niekas negali patikrinti. Nei Savivaldybės auditas, nei Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Bendrovė – privati. Skaičių pagrįstumas vadinamas komercine paslaptimi.“
Renovuoti daugiabučių nebeapsimoka
Kelmė viena iš pirmųjų Lietuvoje šilumą gaminti pradėjo iš atsinaujinančių šaltinių – biokuro. Čia, pasinaudojant Europos ir valstybės parama, renovuota per 70 procentų visų miesto daugiabučių. Išeitų, jog kelmiškiai – draugiški gamtai, taupo išteklius. Deja, pasirodo, jog taupus kaip ir šykštus moka dvigubai.
Nors gavo paramą, tačiau renovacija gerokai patuštino ir pačių kelmiškių pinigines. Pirmieji daugiabučiai, kurie apšiltinti ir šildymo sistemos atnaujintos 85 procentus išlaidų padengiant ES fondams, jau sumokėjo už atnaujinimą. Tačiau daugumos bendrijų gyventojams valstybė dengė tik 40 procentų renovacijos išlaidų, 60 procentų turi mokėti patys. Daugelis dar tebemoka paskolas bankams. Bet tuo pačiu jiems brangsta ir šiluma.
Remiantis logika, jog mažėjant šilumos poreikiui, ji brangsta, dar nerenovuotų daugiabučių gyventojai jau atsisako šiltinti savo būstus. Vienas A. Mackevičiaus gatvės gyventojas paskaičiavo, jog ir pasinaudojus valstybės parama, renovacija daugiabučio gyventojams atsipirktų tik po 50 metų. Tos dienos, kai atsipirks, daugelis gali ir nesulaukti.
Kiekvienas centas, kuriuo pabranginama šilumos kilovatvalandė, gula ir ant savivaldybės pečių. Nepakankamas pajamas gaunantiems žmonėms mokamos kompensacijos už šildymą. Kuo brangesnė šiluma, tuo didesnės sumos kompensacijoms.
Bendrovė turi ieškoti savų rezervų
Šių metų spalio mėnesio duomenimis bendrovėje „Kelmės šiluma“ dirba 28 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas 1050 eurų.
Ar tai reikštų, jog bendrovė vos suduria galą su galu, todėl kasmet prašo didinti šilumos kainas?
Stasys JOKUBAUSKAS – Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius:
– Neteisinga, kad bendrovė „Kelmės šiluma“ išlaidas dėl savo darbuotojų maitinimo per pandemiją užkrauna vartotojui. Reikėtų išlaidomis dalintis bent jau solidariai.
Anksčiau bendrovė investavo į šilumos tinklų atnaujinimą, katilinės modernizavimą. Dabar tokių išlaidų jau nebėra arba jų mažai. Todėl šilumos kainos kėlimas – nesuprantamas. Kelmė greitai taps daugiausia už šilumą mokanti savivaldybė.
Ildefonsas PETKEVIČIUS – rajono tarybos narys, „Kerkasių“ žemės ūkio bendrovės pirmininkas, Verslininkų asociacijos vadovas:
– Manau, jog Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba gina ne vartotojų, o šilumininkų interesus. Tiek šilumos ir vandens tiekimo, tiek atliekų tvarkymo įmonės nedirba rinkos sąlygomis kaip dauguma konkurenciją atlaikyti turinčių Lietuvos verslininkų.
Keista logika: kuo mažiau sunaudojama šilumos, kuo pigesnis biokuras, tuo daugiau vartotojai turi mokėti. Visos įmonės problemos sprendžiamos vartotojų sąskaita.
Jeigu šilumos reikia mažiau, vadinasi reikia mažiau jos gaminti. Jeigu kasmet šilumą branginsime keturiais procentais, iki 2030 metų, kol baigs galioti sutartis su UAB „Litesko“, gyventojai mokės 40 procentų brangiau.
Tokiam ilgam laikotarpiui pasirašyta sutartis nėra perspektyvi. Žinau pavyzdžių, kai savivaldybės nutraukė sutartis su privačiais šilumos tiekėjais, dabar pačios rūpinasi šilumos tiekimu. Manau, kad tokiu keliu reikėtų spręsti ir Kelmės problemą. Gaila, kad Savivaldybės vadovai tuo nepasirūpino anksčiau. Tokių problemų negalima atidėlioti. Tam ir esame išrinkti, kad jas spręstume.
Manau, jog ir Savivaldybės administracija turi bendrauti su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba, teikti savo motyvus, o ne palikti sprendimus paskutinei dienai.
Reda MAŽONAVIČIENĖ – rajono tarybos narė, „Valstiečių ir žaliųjų“ frakcijos seniūnė, „Ąžuoliuko“ lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja:
– Mūsų frakcija visuomet pasisako prieš bet kokį kainų kėlimą. Šilumos kaina Kelmėje ir taip jau viena didžiausių Lietuvoje. Kuras sudaro pačias didžiausias išlaidas. Jeigu biokuras pigo, kaip atsitiko, kad bendrovė vėl tiesia ranką į vartotojo kišenę.
Manau, jog „Kelmės šiluma“ turėtų galvoti, kaip optimizuoti savo veiklą, paieškoti vidinių rezervų. Dabar einama lengviausiu keliu. Visas išlaidas pavadinant nuostoliais ir užkraunant jas ant vartotojų pečių.
Dėl pandemijos nuostolių patyrė visos įmonės. Tačiau jos neskuba kompensuotis vartotojų sąskaita.