Naujausios
KOMENTARAS
Barzda ir suknelė
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Europa spaudžia Lietuvą kuo greičiau įstatymu įteisinti lyties keitimo operacijas. Jeigu nepaklusime, grasina baudomis ir sankcijomis. Mat vieno vyru gimusio Lietuvos azerbaidžaniečio kūne prabudo moteris ir jis netrivoja kuo greičiausiai pasikeisti lytį.
Prie užsitrauktos nemalonės prisidėjo ir prieš keletą metų užsienyje lytį pasikeitęs palangiškis, Strasbūre laimėjęs bylą prieš Lietuvą.
Moterimi tapęs vyras Lietuvą kaltino, kad jam buvo ribojama pasirinkimo laisvė būti tuo, kuo jis jaučiasi esąs. Mat Civilinės metrikacijos skyriuje nepakeitė vyriškų jo dokumentų į moteriškus, kur būtų įrašyta moteriška pavardė ir suteiktas moteriškas asmens kodas.
Po savanoriškos transformacijos moteris tvirtina patyrusi pažeminimą ir dvasinį skausmą, nes, naudojantis tikrovės neatitinkančiais dokumentais, tekdavo atskleisti asmeninio gyvenimo subtilybes.
Nepabuvus tų žmonių kailyje, sunku juos suprasti. Gal iš tiesų negalėdami susitaikyti su Dievo (ar tėvo ir motinos) duota lytimi, jie skausmingai išgyvena?
Pamenu net sovietinių laikų gūdumoje viena bendrakursė sakydavo: „Nuoga pereičiau visą Vilnių, kad kitoje miesto pusėje išeičiau vyru.“ Jos troškimas buvo suprantamas, nes vyrų gyvenimas visais laikais ir visose santvarkose yra lengvesnis.
Pastaruoju metu viskas vyksta atvirkščiai. Vyrai nori patapti gražuolėmis moterimis. Svajoja apie nuotakų sukneles. Matyt, juos svaigina grožio industrijos pagundos: priauginti nagai, ilgi plaukai, prilipdytos blakstienos ir kiti aksesuarai.
Bet antai Conchita Wurst sėkmingai suderino vyrišką barzdą su puošnia moteriška suknele ir laimėjo „Eurovizijos“ konkursą. Žymus rusų dainininkas taip pat visą gyvenimą rengiasi moteriškai, augina ilgus plaukus, nešioja papuošalus ir nerėkia, kad norėtų keisti lytį.
Žinoma, vienaip žiūrima į scenos garsenybes, kitaip į paprastą kasdienišką gyvenimą gyvenančius žmones.
Bet vis tiek keista, kad lyties keitimo operacijas ir oficialų jų įteisinimą skatina krikščioniškoji Europa. Dievas tave sukūrė vyru. Bet tu kreipeisi į chirurgą. Chirurgas šį tą nupjovė, šį tą prapjovė – patapai moterimi. Ir parodei špygą Dievui. Nereikėjo jo įsikišimo. Užteko skalpelio ir įstatymo.
Dar šiek tiek dievobaiminga Lietuva, matyt, dėl to ir neskuba įteisinti tokios keistos persikūnijimo tvarkos.
Juolab kad ir be lyties keitimo įstatymo reikėtų dar šimtų daugumos lietuvių teises ginančių įstatymų. Pavyzdžiui, apginančių žmogaus teisę į darbą ir kompetencijai bei valstybėje esančioms kainoms adekvatų atlyginimą.
Europa apie tai kažkodėl nekalba. Negirdomis praleidžia, kad prieš euro įvedimą lietuvaičiams tik dešimčia eurų pakelia minimalų atlyginimą, kad susidarytų bent trys šimtai varganų pinigėlių per mėnesį. Kokioje kitoje Europos šalyje dar yra tokia maža minimali ir vidutinė alga ir tokios didelės kainos?
Europa neverčia Lietuvos kurti darbo vietų, nors tai daug kartų svarbesnė ir Lietuvos žmonėms aktualesnė problema už lyties keitimą.
Tuo tarpu tūkstančiai lietuvaičių traukia į Daniją, Angliją, Vokietiją, Norvegiją, kur yra darbo. Nes nori valgyti ir, neprašydami iš valstybės pašalpų, išmaitinti savo vaikus. Jie neturi kada skųstis Strasbūrui. Nes kiekviena jų dirbta valanda ir viršvalandis verčiami eurais.
Ar negalėtų jų pavyzdžiu pasekti ir norintys keisti savo lytį? Važiuoti gyventi ten, kur atliekamos tokios operacijos ir sutvarkomi visi formalumai.
Juk ne tik transseksualus ir kitokias seksualines mažumas skaudžiai čaižo socialinės žirklės. Čaižo visus iš eilės. Kuriuos gelbėti pirmiausia?
Televizija rodo ašarotus, drebančiomis rankomis visą gyvenimą dorai dirbusių senukų veidus. Kaip vienintelio dienos džiaugsmo jie laukia dubenėlio šiltos maltiečių sriubos. Jie jau nebegali niekur išvažiuoti ir nieko keisti. Įkalinti ligų ir negalios. Iš mažos pensijos negalintys nusisamdyti virėjų, globėjų, nusipirkti net geresnių vaistų.
Ar jie savo gyvenimo saulėlydyje nepatiria dvasinio skausmo, pažeminimo, nereikalingumo jausmo? Ar tai patiria tik Lietuvą skundžiantys transseksualai?
Bendrakeleivė iš užsienio pasitaikė senutę Vokietijoje prižiūrėjusi moteris. Ją pakeitusią slaugę išvykdama prigrasė: „Nenumarink močiutės. Mūsų bankelio.“
Lietuvos senukai negali būti bankeliais. Todėl uždirbti norinčios moterys važiuoja karšinti svetimų. Savi senukai paliekami akcijiniam savanorių dėmesiui.
Trumpalaikėmis akcijomis kvepia ir tariamas valstybės dėmesys jaunimui. Antai dabar valstybė jau rems bendroves, kurios įdarbins patirties neturinčius merginas ir vaikinus. Kol rems, tos bendrovės jaunimą įdarbins. Nustos remti – tegu dedasi mergaitės ir berniukai kur nori.
Kartais tenka keliauti viename autobuse su į Daniją uždarbiauti važiuojančiu arba iš ten atostogų grįžtančiu jaunimu. Triaukščiai keiksmažodžiai po kiekvieno žodžio. Vulgarios kalbos. Beatodairiškas negerbimas šalia esančio. Besaikis pirkimas kiekvienoje degalinėje. Taip jie pasijunta laisvi. Turtingi. Atitrūksta nuo savo tėvų, giminių, kurie kartais gali apšnekėti dėl netinkamo elgesio, nuo tėvynės ir jos papročių.
Pagalvoju, jog tai yra tas tikrasis valstybės gaivalas – proletariatas, kuris galėtų sukelti revoliuciją. Deja, ne tik mūsų protą, jaunystę ir kitas vertybes, bet ir proletariatą susiurbė Europa, mums siūlanti kuo skubiau priimti lyties keitimo įstatymą, kad Lietuvoje dar likę reprodukcinę funkciją galintys atlikti vyrai pavirstų moterimis, o moterys – vyrais.
Mintis apie lyties keitimą kaip įprastinį reiškinį peršama jau nuo vaikystės. Ketvirtos klasės vadovėlyje „Pupa“ publikuojama pasaka apie mergaitę, pasivertusią berniuku ir tuo labai besidžiaugiančią. Pasaka papiktino mąstyti dar neatpratusius tėvus. Tačiau ne švietimo ir mokslo ministrą. Jis tėvų baimes pavadino perdėtomis.
Panašu, kad netrukus chirurginiu būdu bus įmanoma išoperuoti ne tik Dievo duotus organus, bet ir lietuvio genus. Ir turėsime neribotą laisvę. Laisvę net nuo savo lyties ir tautinės tapatybės.
