Naujausios
VERSMĖS
Baltas vakaras Salomėjai Nėriai
Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje surengtame „Balto žiemos ilgesio“ vakare prisiminta poetė Salomėja Nėris, kuriai lapkričio 17 dieną būtų sukakę 110 metų.
Fragmentiškai perbėgta per nevienodai vertinamos poetės kūrybą ir gyvenimą. S. Nėriai buvo lemtas ne vienas vaidmuo. Bene sunkiausias – būti Salomėja Nėrimi.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Pirmoji stotelė – atgaila
Vakarą vedusi Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Nijolė Kančauskienė sakė, jog bene daugiausia S. Nėries kūrybą yra nagrinėjusi profesorė Viktorija Daujotytė. Ir atradusi daug įdomių dalykų.
Pasak V. Daujotytės, visi kūrėjai yra savo vaidmenų atlikėjai. Salomėjai Nėriai buvo lemtas ne vienas vaidmuo: moters, žmonos, mamos, mokytojos. Pagrindinis ir bene sunkiausias vaidmuo – būti Salomėja Nėrimi. Šį vaidmenį ji vaidino nepaprastai subtiliai, herojiškai ir tragiškai.
Pirmąja S. Nėries kūrybos stotele N. Kančauskienė įvardijo atgailą. Paskutiniame poetės rinkinyje „Prie didelio kelio“ yra eilėraštis, kuriame teigiama, kad tik tėvynė turi teisę ir galią teisti ir atleisti. Tik po to galima ir atgaila, ir pasiteisinimas.
Salomėją Nėrį galima vadinti pasmerktąja poete, nepritapusia tuo metu, kai gyveno bei kūrė, įvairiai vertinamą ir dabar. Kaip ir A.Strazdas, Julius Janonis.
Kūrybos motyvai: nuo chrizantemų iki karo
Salomėjos Nėries kūryboje – daug įvairių motyvų: nuo chrizantemų iki karo.
S. Nėries eilėse dažniausia balta spalva, dažnumu aplenkusi juodą ir mėlyną. Baltas sniegas, gulbės baltakrūtės, baltieji kalnai-nebylieji dievai. Eilėraštį „Alpėse“ poetė parašė kalnuose nė nesilankiusi.
Eilėse daug emocijų, pasireiškiančių virpėjimu, pulsavimu, geismu ir deginimu. S. Nėries kūryboje nebuvo pamiršta ir erotika bei aistra.
Kitas labai svarbus motyvas – gyvenimas. Gyventi reikia sau ir kitiems. Bet šalia – ir gailestis arba kančia bei išpažintis, klaidos ir troškimas likti jaunam. Ir dar – ilgesys – dažnas žmogaus ir poeto palydovas.
Galiausia – tas baisus žodis „karas“. Gimusi 1904 ir mirusi 1945 metais, S. Nėris pergyveno du pasaulinius karus. Antrajame pasauliniame kare skambėjo į raudas, liaudies dainas panašios Salomėjos Nėries eilės apie negrįžtantį brolelį, seselės, motulės ašaras. Bet buvo ir užsakomųjų eilių apie tarybinį kareivį, vėliau – ir poema apie Staliną. Buvo visko.
Tiesiog tobuli eilėraščiai
Per vakarą skambėjo ne vienas Salomėjos Nėries eilėraštis, kurį skaitė į renginį susirinkę žmonės.
Tarp eilėraščių buvo ir tobulomis vadintos eilės „Diemedžiu žydėsiu“ bei „Kada manęs nebus“. Lyrikos viršūnė – trumpi eilėraščiai.
Vakaras baigėsi diskusijomis apie S. Nėrį kaip kūrėją ir asmenybę, kuriai nesvetimos žmonių ydos.
Autorės nuotr.
DAINA: Kelmės kultūros centro kolektyvas „Intriga“ „Baltos žiemos ilgesio“ vakarą pradėjo daina pagal Salomėjos Nėries eiles.
MINĖJIMAS: Poetės Salomėjos Nėries prisiminti susirinko nemažas būrys jos kūrybos gerbėjų.
EILĖS: Vakaro dalyviai perskaitė ne vieną S. Nėries eilėraštį.