Balsių šviesuoliams – aštuonioliktas ruduo

Balsių šviesuoliams – aštuonioliktas ruduo

Bal­sių švie­suo­liams – aš­tuo­nio­lik­tas ru­duo

Gy­ve­ni­mas Bal­siuo­se sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas be klu­bo „Švie­suo­liai“ veik­los. Nie­kie­no ne­ra­gi­na­mi, žmo­nės ren­ka­si į kai­mo bib­lio­te­ką, kad pa­bend­rau­tų ar pa­si­mo­ky­tų ko nors nau­jo. Klu­bo sen­bu­vius jau kei­čia jau­nes­nė kar­ta.

Ja­ni­na VAN­SAUS­KIE­NĖ

pakruojis@skrastas.lt

Bū­rys bal­sie­čių kiek­vie­nos sa­vai­tės vie­ną po­pie­tę ski­ria su­si­ti­ki­mui bib­lio­te­ko­je. Prieš aš­tuo­nio­li­ka me­tų įkur­tas klu­bas „Švie­suo­liai“ ir šian­dien te­bė­ra svar­bus kai­mo žmo­nėms. Čia ren­gia­mi su­si­ti­ki­mai su įdo­miais žmo­nė­mis, mo­te­rys mo­ko­si vie­na iš ki­tos rank­dar­bių ar šei­mi­nin­ka­vi­mo, kar­tais kvie­čia­si sve­čių, kad iš jų pa­si­sem­tų ži­nių ar pa­ty­ri­mo.

Pas­ta­ruo­sius še­šio­li­ka me­tų klu­bui va­do­vau­ja bib­lio­te­ki­nin­kė Ri­ta Prial­gaus­kie­nė.

„Klu­bo veik­los se­zo­nas – nuo ru­dens iki pa­va­sa­rio“,– sa­ko va­do­vė. Dau­gu­ma na­rių – vie­ti­niai, ta­čiau kai or­ga­ni­zuo­ja­me ren­gi­nius, kvie­čia­me vi­są kai­mą, atei­na ir iš ap­lin­ki­nių kai­me­lių.

Va­do­vė pra­si­ta­ria, kad kar­tais pa­si­da­ro liūd­na, kai ima pla­nuo­ti klu­bo veik­lą – per aš­tuo­nio­li­ka me­tų tiek vi­so­kių ini­cia­ty­vų ir ren­gi­nių bu­vo, jog su­ma­ny­ti ką nors nau­ja nė­ra leng­va.

„To­dėl kvies­da­ma į ren­gi­nius vi­sa­da pra­šau at­si­neš­ti ne tik ko­kį vai­sių ar dar­žo­vių pa­tie­ka­lą, bet ir de­šimt idė­jų klu­bo veik­lai“, – juo­kia­si Ri­ta ir iš­duo­da pa­slap­tį: daž­niau­siai bū­na daug pa­tie­ka­lų ir ma­žai idė­jų.

Pa­si­sė­dė­ji­mai bib­lio­te­ko­je yra jau­kūs ir įdo­mūs įvai­raus am­žiaus žmo­nėms. Pas­ta­rai­siais me­tais klu­bo sen­bu­ves ėmė keis­ti jau­nes­ni na­riai. Ak­ty­viau­sios „Švie­suo­lių“ veik­lo­je lie­ka mo­te­rys.

Bal­sių „švie­suo­lės“ ir šio­mis die­no­mis pa­ni­ru­sios į rank­dar­bius. Anot klu­bo va­do­vės, vie­nas „ve­ža“ va­zo­nų lau­ko gė­lėms ga­my­ba iš ce­men­to skie­di­ny­je su­mir­ky­to au­di­nio, ki­tas – py­ni­mas iš per­skai­ty­tų laik­raš­čių po­pie­riaus juos­te­lių. Abiem at­ve­jais nau­do­ja­mos ir pui­kiai tin­ka ant­ri­nės ža­lia­vos.

Pin­ti iš laik­raš­ti­nio po­pie­riaus juos­te­lių vi­sas pa­mo­kė Vir­gi­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė, Edi­ta Ju­ciu­vie­nė at­sklei­dė pa­slap­tį, kaip iš po­pie­ri­nių rankš­luos­tu­kų pa­si­ga­min­ti gė­ly­čių, tin­ka­mų in­ter­je­rui puoš­ti ar de­ko­ruo­ti do­va­nas.

„Ap­žel­din­to­ja pa­kruo­jie­tė Do­li­na Ra­žaus­kie­nė mo­ko pa­si­da­ry­ti puokš­čių ka­pams, o su jos duk­ra ne­se­niai vi­sos mo­kė­mės vel­ti vil­no­nes sa­ges. Bal­sie­tė Sta­sė Pau­la­vi­čie­nė mo­kė pa­si­ga­min­ti ori­gi­na­lių at­vi­ru­čių. At­vi­ru­čių ga­my­bos mo­kė­mės ir skre­bi­ni­mo bū­du, kai bib­lio­te­ka, da­ly­vau­da­ma pro­jek­te „Bib­lio­te­kų pa­žan­gai“ bu­vo ku­riam lai­kui ga­vu­si skre­bi­ni­mo apa­ra­tą“, – apie įsi­min­ti­niau­sius klu­bo už­siė­mi­mus pa­sa­ko­ja R. Prial­gaus­kie­nė.

Se­niau­siai lan­kan­tys klu­bą žmo­nės – jau sen­jo­rų am­žiaus. Va­do­vės žo­džiais, kar­tais ir dėl silp­nes­nės svei­ka­tos ne­bea­tei­na į ren­gi­nius. Ta­čiau klu­bo gre­tos dėl to ne­pra­re­tė­jo, nes sen­bu­ves Sta­sę Dzvin­kie­nę, Ade­lę Ku­čins­kie­nę, Onu­tę Si­dau­gie­nę vis daž­niau ėmė keis­ti jau­nes­nės mo­te­rys: Ra­sa Trum­py­tė, Dan­guo­lė Ber­no­tie­nė, Dai­va Juo­džie­nė, Sta­nis­la­va Pau­la­vi­čie­nė, o Ja­nu­tė Juk­ne­vi­čie­nė į klu­bo su­si­bū­ri­mus va­ži­nė­ja net iš Pa­dau­gu­vos kai­mo.

„Mo­kyk­los di­rek­to­rė mus ne­re­tai pa­ra­gi­na dau­giau dė­me­sio skir­ti švie­tė­jiš­kai veik­lai ir pa­ba­ra, kai pri­trū­ku­sios ren­gi­nių įvai­ro­vės vis daž­niau krapš­to­mės prie rank­dar­bių“, – pri­si­pa­žįs­ta Ri­ta ir už­si­me­na, kad ne kar­tą bu­vu­si ra­gin­ta klu­bą „Švie­suo­liai“ re­gist­ruo­ti, kaip ne­vy­riau­sy­bi­nę or­ga­ni­za­ci­ją, kad gau­tų fi­nan­si­nę pa­ra­mą klu­bo pro­jek­ti­nei veik­lai.

„Vis at­si­sa­ko­me to­kio su­ma­ny­mo, nes ta­da esa­me lais­vi nuo įsi­pa­rei­go­ji­mų duo­ti ata­skai­tas, da­ry­ti tai, kas api­brėž­ta pa­ra­mos tei­kė­jų nu­ro­dy­muo­se“, – apie klu­bo na­rių nuo­mo­nes pa­sa­ko­ja va­do­vė.

Klu­bas „Švie­suo­liai“ įkur­tas tuo lai­ku, kai iši­rus vie­tos že­mės ūkio bend­ro­vei kai­mo žmo­nės pa­si­ge­do su­siė­ji­mų, bu­vi­mo kar­tu. Dau­gu­mos bal­sie­čių akys nu­kry­po į vie­tos mo­kyk­lą.

„Bu­vo 1998-ie­ji, – pri­si­me­na Bal­sių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Jad­vy­ga Šliur­pie­nė. – Pra­džio­je klu­be spren­dė­me irs­tan­čios bend­ro­vės rei­ka­lus, o pa­skui pa­ju­to­me, kad rei­kia kaž­ko ir dva­siai. Va­žiuo­da­vo­me į spek­tak­lius ir pa­tys sta­tė­me. Po­rą žie­mų pa­ti ir re­ži­sa­vau, kol pa­skui at­si­ra­do kai­me kul­tū­ros dar­buo­to­jas ir pe­rė­mė šį dar­bą, o bib­lio­te­ka – klu­bo or­ga­ni­za­ci­jos dar­bą. Sma­gu, kad „Švie­suo­liai“ ir šian­dien yra. Kai išei­siu į pen­si­ją, bus dau­giau lai­ko, pri­si­dė­siu ir aš prie jų veik­los“, – juo­kia­si mo­kyk­los di­rek­to­rė ir klu­bo įkū­rė­ja.

Štai da­bar ar ne pen­kio­li­ka kai­mo žmo­nių lan­ko svei­kos mi­ty­bos kur­sus. Sma­gu, kad kai­me yra žmo­nių no­rin­čių keis­tis.

Tik kai su­sta­ba­rė­ji, ta­da vis­kas blo­gai, vis­kas pik­ti­na, pa­ste­bi mo­kyk­los va­do­vė, ir pa­si­džiau­gia, kad kai­me yra ak­ty­vų gy­ve­ni­mą mėgs­tan­čių ir jau­nes­nių, ir vy­res­nių žmo­nių.

Klu­bo „Švie­suo­liai“ arch. nuo­tr.

IN­TER­JE­RAS: Ori­gi­na­lių pa­puo­ša­lų na­mų in­ter­je­rui mo­kė ap­žel­din­to­ja Do­li­na Ra­žaus­kie­nė (pir­ma de­ši­nė­je).

ŠE­ŠIO­LI­KA: Tiek me­tų Bal­sių „Švie­suo­liams“ va­do­vau­ja bib­lio­te­ki­nin­kė Ri­ta Prial­gaus­kie­nė.

RŪ­PES­TIS: Di­rek­to­rei Jad­vy­gai Šliur­pie­nei rū­pi ne tik mo­kyk­los rei­ka­lai, bet ir kai­mo žmo­nių dva­si­nis gy­ve­ni­mas.

DO­VA­NOS: Klu­bo mo­te­rys šven­čių pro­go­mis ar­ti­mie­siems do­va­nas ku­ria pa­čios.

IŠ­VY­KOS: Ap­lin­kos gra­ži­ni­mo idė­jų bal­sie­tės se­mia­si iš­vy­ko­se į gra­žiau­sias so­dy­bas.