Naujausios
MANO ŠEIMOS ISTORIJA
Bajorų šeimos šaknys dingsta praeityje
Sosdvaryje gyvenantis bajorų kilmės Robertas Saulius Goesas nebeturi bajorystės dokumentų ir kol kas nesiekia susigrąžinti kilmingojo statuso. Dokumentus sovietmečiu sudegino sosdvariečio tėvas. O garsiai Goesų giminei priklausiusios šeimos šaknys dingo praeityje.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kaimiškas bajorų palikuonio gyvenimas
Balto mūrinuko kieme svečią nužiūri įvairaus plauko katinai, prie namo kampo atremtame avilyje dūzgia bitės. Sodyboje gyvena dviese – Saulius ir jo slaugomas neįgalus brolis Gintaras.
Prižiūrėti ligonio brolio S. Goesas ir parvažiavo į tėvų sodybą Sosdvaryje iš Šiaulių, kur gyveno ilgus metus.
Iš velionio tėvuko vyras paveldėjo bites: senasis bajoras Robertas Goesas jų visada turėdavo po keletą avilių. Sūnus bityną užregistravo oficialiai, išplėtė iki aštuoniolikos šeimų, ir nuo pavasario sukasi tarp bičių.
O septynetas katinų – pernai rudenį Anapilin iškeliavusios Sauliaus mamos Adelės.
„Mama juos prižiūrėjo, mėgo – tai ką gi bedarysi, prižiūriu ir aš“, – šypsosi penkiasdešimt ketverių vyras.
Ant jo pečių ne tik brolio slauga, bet visa kita kaimiška kasdienybė. Nelieka laiko kitiems užsiėmimams.
Saulius svarsto, kad gal ir dėl tų kasdieninių rūpesčių kol kas nesiima mėginti atsekti savo kilmingos šeimos istorijos, Mišeikių Goesų šaknų.
Sovietmečiu apie tai Goesų namuose nekalbėta. Todėl vyras iki šiol nežino, kodėl apie 1970–uosius jo tėvas sudegino bajorystės dokumentus, šeimoje išsaugotus per du pasaulinius karus, pokario suirutes.
Jam pačiam bajorystė nei labai rūpėjo, nei padėjo ar trukdė. Baigęs vidurinę mokyklą, po tarnybos kariuomenėje Saulius išvažiavo į Šiaulius. Dirbo vairuotoju autotransporto įmonėje, vėliau – darbininku miesto gamyklose.
Vyras šypsosi, kad Sauliaus vardas jam nežinia kaip prilipęs. Ir taip tvirtai, kad niekas kitaip nė nevadina. Nors iš tiesų duotas kaip ir tėvo – Roberto vardas, kuris ir visuose dokumentuose įrašytas.
Bajorai ūkininkai iš „bajorynės“
Sauliaus gimtinė – Mišeikių kaimas. Čia jo senelis bajoras Edvardas Goesas iš savo tėvo Albino turėjo paveldėjęs per dvidešimt hektarų žemės. Paties Albino Goeso gyvenimas palikuoniams jau tapęs paslaptimi – nė nežinoma, kur jis palaidotas.
E. Goesui priklausančio sklypo nuosavybės dokumentai ir valdų planas išduoti dar 1911-aisiais, patvirtinti caro administracijos antspaudais. Ūkininkaujantis bajoras gyveno didelėje dviejų galų troboje, turėjo pasistatęs tvartus, augino gyvulius.
S. Goesui teko girdėti, kad senelis buvęs labai tvirtas ir sveikas vyras, net peržengęs aštuoniasdešimtmetį, dar tebedirbęs savo sodyboje. O kaimynai šnekėję, kad senolis Edvardas galėjęs dar gyventi ir gyventi, jei ne koją užgavęs jautis. Į žaizdą įsimetusi gangrena ir pražudžiusi aštuoniasdešimt ketverių metų bajorą.
Sauliaus senelė Elena buvo kilusi iš Šiaulių dvarininkų Klupšų giminės.
Edvardo ūkį paveldėjo sūnus Robertas. Kartu liko gyventi ir padėti ūkininkauti ir kitas sūnus Jonas, nesukūręs savo šeimos.
Dukrą Vitaliją bajoras išleido mokytis į Šiaulių mergaičių gimnaziją, vėliau – į medicinos mokyklą Kaune. Ji dirbo Jurbarko ligoninėje, o po vyro mirties 1961-aisiais grįžo į tėviškę, apsigyveno kartu su broliais.
Sauliaus žiniomis, Mišeikių Goesai – giminės garsių 19-ojo amžiaus pabaigos – 20-ojo amžiaus pradžios mecenatų ir lietuvybės puoselėtojų bajorų Goesų iš Kriukų (Joniškio rajonas). Šios giminės šaknys siekia 14-ąjį amžių.
Tačiau kuriai iš plačios giminės atšakų priklausė Mišeikių Goesai, Saulius taip ir nežino. Jo atmintyje išlikę pasakojimai apie giminaičius bajorus, atvažiuodavusius pasisvečiuoti į Mišeikius ketvertu arklių kinkytais važiais (gal karietomis) iš Joniškio rajono.
Mišeikiuose gyveno ir dar vieno Goeso, Jono šeima. Bet ar šis giminiavosi su Edvardu – nežinia. Jonas Goesas ir jo vaikai jau seniai ilsisi Amžinybėje.
„Gali būti, kad Mišeikiuose gyventa ne vieno bajoro Goeso. Nes jau kolūkių laikais į kaimo apylinkes siunčiami dirbti žmonės sakydavo „važiuojam į bajorynę“, – prisiminė S. Goesas.
Sauliui teko girdėti apie gimines, gyvenančius Šiauliuose, kitose Lietuvos vietose.
O prieš kurį laiką jam skambino moteris iš Kauno – irgi Goesų giminės atstovė, tik – anykštėnų Goesų.
Blaškė istorijos vėtros
Giminės Antrojo pasaulinio karo metais Robertui ir Jonui Goesams padėjo išvengti tarnybos rusų kariuomenėje ir fronto. Saulius girdėjo užuominas, kad tėvas ir dėdė nežinia kokiais keliais per gimines „susiveikė“ pažymas, kad abudu yra visiškai netinkami karo tarnybai.
Užtat bajoraičiams tekdavo važinėti į Šiaulius dirbti. Tarybinė valdžia viešus darbus skyrė tiems jauniems vyrams, kurių negalėjo išsiųsti į frontą.
Apylinkėse pradėjus kurti kolūkį, Robertas Goesas neteko ir žemės, ir gyvulių. Naujoji valdžia jam tepaliko gimtąją sodybą.
Broliai bajorai tapo vietos kolūkio darbininkais.
Istorijos permainos išblaškė ir Goesų gimines, sutraukė ryšius tarp jų. Nemažai giminaičių pasitraukė į Vakarus, bendraudavo tik retais laiškais.
1956-aisiais į Mišeikius pas savo brolį Vincą atvažiavo politinė kalinė Adelė Švobaitė, kilusi iš partizanų šeimos. Iš Šiaurės lagerių grįžusiai merginai valdžia nebeleido gyventi gimtuosiuose Norvaišiuose.
S. Goeso nuomone, taip jo tėvas ir susipažino su savo nuotaka. Patys Adelė ir Robertas savo pažinties nei vedybų istorijos nepasakodavo.
Adelė irgi dirbo kolūkyje. O kai paaiškėjo, kad sūnus Gintaras – neįgalus, tapo namų šeimininke ir pasišventė jo priežiūrai.
Metams bėgant, viena po kitos tuštėjo ir nyko sodybos Mišeikiuose. Goesai liko paskutinieji kaimo gyventojai.
„Tėvas nuolat ragino mane ir seserį pareiti gyventi į tėviškę. Vis kalbėdavo, kad taip, kaip anuomet, ilgai nesitęs. Kad laikai pasikeis. O mes bijojom ir dėl tėvų, ir dėl ligoto brolio saugumo – nuošalų kaimą supo miškai“, – prisiminė S. Goesas.
Saulius su seserimi įtikino tėvus palikti senutėlę sodybą.
R. Goesas pasistatė namą Sosdvaryje. Į jį persikėlus, 1985-aisiais bajorų Goesų namas Mišeikiuose buvo nugriautas.
„Bajorynės“ nebeliko.
SENOLIS: Giminės albumuose teliko vienintelė senolio bajoro Edvardo Goeso nuotrauka.
SODYBA: Taip atrodė šeimos sodyba Mišeikiuose apie 1970-uosius metus – ją nufotografavo Saulius.
PASILIKO: Jonas Goesas visą gyvenimą liko tėvų sodyboje. Kitoje nuotraukos pusėje jo brolis Robertas užrašė savo viltį, kad Mišeikiai išliks.
PASKUTINIEJI: Adelė ir Robertas Goesai tapo paskutiniaisiais giminės sodybos šeimininkais.
Nuotraukos iš Sauliaus Roberto GOESO šeimos albumų
SAUGOTOJAS: Bajorų šeimos nuotraukų albumus ir senus dokumentus saugo Saulius Goesas.
PATVIRTINIMAS: Dar caro valdžia patvirtino bajorų šeimos žemės nuosavybę.
PLANAS: Išliko Goesų žemės valdų planas, braižytas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Jono TAMULIO nuotr.