Baisogaliečiai sklaidė Pasididžiavimo knygą

Baisogaliečiai sklaidė Pasididžiavimo knygą

Baisogaliečiai sklaidė Pasididžiavimo knygą

Baisogalos bendruomenė devintą kartą atvertė miestelio Pasididžiavimo knygą ir į ją įrašė iškiliausių gyventojų pavardes.

Saulius JUŠKEVIČIUS

saulius@skrastas.lt

Gyvenimas su daina

Tarp šiemet pagerbtų seniūnijos gyventojų – dainingoji Jadvyga Kablienė. Nuo 10-ies metų Jadvyga tapo dainų užvedėja, nuo 14-os – kartu su tėveliu pradėjo giedoti Sidabravo bažnytiniame chore. Giedojo ir laidotuvėse. Ištekėjusi už vyro Kazimiero, apsigyveno Kalvelių kaime.

„Kai J. Kablienės šeima atsikėlė gyventi į Baisogalos Priestotį, ketverius metus ji dirbo vaistinėje, o vėliau pradėjo dirbti darbą pagal pašaukimą: daug kam teko ragauti „Kiršino“ restorane, mokyklos ir ūkio valgyklose daugiau nei dvidešimt penkerius metus dirbusios Jadvygos patiekalų“, – apie nominantę kalbėjo Vilija Kaščionienė.

Pasak V. Kaščionienės, dar didesnis Jadvygos pašaukimas – daina, kuri ją lydi viso gyvenimo keliu.

„Likimas lėmė, kad mokyklos valgykloje besisukiojančią Jadvygą pakalbino Stanislovas Černiauskas, kuris tuo metu būrė folklorinį ansamblį. Taip Jadvyga įsiliejo į dainininkų branduolį“, – pristatydama nominantę sakė V. Kaščionienė.

Atėjusi į kolektyvą, Jadvyga pasiliko ilgam. Tapo dainų užvedėja, kolektyvo siela.

Agronomas, pamilęs tenisą

Į Pasididžiavimo knygą buvo įrašytas ir šviesaus atminimo Alfredas Dučinskas.

„Prieš 80 metų baigęs Dotnuvos žemės ūkio akademiją, įgijo agronomo specialybę. Pradžioje dirbo agronomu, vėliau vyriausiuoju agronomu, vadovavo jaunųjų ūkininkų rateliams“, – sakė nominantą pristačiusi Irena Žmoginienė.

1948 metais A. Dučinskas pradėjo mokslininko kelią Baisogaloje, Lietuvos Gyvulininkystės tyrimo stotyje, vėliau – Lietuvos Gyvulininkystės institute. Tapo moksliniu bendradarbiu, tyrusiu tinkamiausių pašarų racionus galvijams.

Pasak I. Žmoginienės, A. Dučinskas nebuvo kabinetinis mokslininkas. Jo darbo stalas buvo laukai. 1968 metais jam buvo suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis. Mokslininko darbą A. Dučinskas dirbo 32 metus.

„Šis žmogus buvo neišsenkančios energijos, įvairių sumanymų. Vyresnieji baisogališkiai prisimena neaukšto ūgio, judrų, visada geros nuotaikos žmogų, po darbo institute skubantį į parką žaisti lauko teniso. Jis buvo to žaidimo pradininkas Baisogaloje, todėl ieškojo ir ragino jaunimą žaisti šį gražų žaidimą“, – prisiminimais dalijosi I. Žmoginienė.

Pasak jos, A. Dučinskas šią sporto šaką buvo gerai įvaldęs, todėl dalyvaudavo rajoniniuose ir respublikiniuose lauko teniso turnyruose. Būdamas garbaus amžiaus, dalyvavo Lietuvos veteranų lauko teniso pirmenybėse.

„Prieš 20 metų nustojo plakti jo širdis, bet pasėta sportinė dvasia gyva. A. Dučinsko skleista meilė lauko tenisui atrado atgarsį baisogališkių protuose ir širdyse“, – sakė I. Žmoginienė.

Baisogalos garbės pilietė J. Kablienė ir A. Dučinsko sūnus Alfredas pasirašė Pasididžiavimo knygoje, jiems įteikti diplomai, gėlių puokštės. Baisogalos garbės piliete tapusi J. Kablienė kartu su „Dainorių“ kolektyvu atliko dainą „Jau saulutė leidžias“.

Baisogalių Pasididžiavimo knygoje nuo šiol puikuojasi 35-ių Baisogalai nusipelniusių žmonių pavardės bei 7-ių įstaigų pavadinimai.

Autoriaus nuotr.

jpg

PAGARBA: Baisogalos garbės piliete šiemet nominuota ilgametė „Dainorių“ kolektyvo narė Jadvyga Kablienė.

jpg

ANSAMBLIS: Ilgametę „Dainorių“ kolektyvo narę, dainų užvedėją Jadvygą Kablienę (kairėje) pasveikino ansamblio vadovė Stasė Anglickienė ir kolektyvas.

NOMINACIJA: Alfredui Dučinskui skirtas Garbės piliečio regalijas jo sūnui Alfredui (dešinėje) įteikė (iš kairės) Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis ir bendruomenės pirmininkas Artūras Radžiūnas.