Naujausios
Auksinės vestuvės su povestuvine kelione
Netrukus sukaks 55 metai, kai tytuvėniškiai Jadvyga ir Jonas Mištautai gyvena kartu. Jaunystėje susituokę be jokių iškilmių, dalyvaujant tik keliems liudininkams, Jadvyga ir Jonas atsigriebė per auksines vestuves. Į bažnyčią jie važiavo karieta, o po iškilmių ir puotos vaikai pasirūpino ir povestuvine tėvų kelione. Tokio ramaus ir darnaus gyvenimo, kokį nugyveno juodu, Mištautai linkėtų visoms jaunoms poroms.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vakarienė penkiems
Jadvyga ir Jonas Mištautai kiekvienų metų liepą prisimena savo tuoktuvių dieną. Jadvygai tuomet buvo dvidešimt, Jonui – 28 metai. Jonas dirbo melioracijoje ir nuomojosi kambarį jos tėvų namuose. Taip ir susidraugavo.
„Nors Jonas buvo gerokai vyresnis, bet man patiko. Negalėdavau pakęsti jaunų, nesusitupėjusių, – pasakoja Jadvyga. – Derinomės. Aš tokia patarška, o jis – lėtas žmogus. Apsivilkau šiokią tokią baltą suknelę. Nuėjom į metrikacijos skyrių, susirašėm. Vietoj muzikos vienas iš draugų patarškino per patelnę. Su keliais draugais pavalgėme skanesnę vakarienę. Tuo iškilmės ir baigėsi. Prasidėjo gyvenimas.“
Likimus sujungė vargo vaikai
Nors jauni, bet abu Mištautai jau buvo matę daug vargo. Jadvyga buvo vienturtė. Tačiau tėvas išsižadėjo šeimos. Mama viena turėjo manytis, kaip išgyventi su dukra.
„Parėjusi iš mokyklos, puldavau prie namų ūkio. Laikėm ožką. Pati pjoviau žolę, šienavau žiemai, su baime žiūrėdavau į kelią, ar nepareina girtas tėvas. Ar neteks naktį kraustytis iš namų. Ne mokslai rūpėjo,“ – su nuoskauda pasakoja Jadvyga.
Jono šeimoje augo 11 vaikų. Penki išmirė, šeši augo. Anksti mirė mama. Dėl vargingo gyvenimo ji gavo džiovą. Paliko tėvą vieną su našlaičiais. Tėvas į namus parvedė mamos pusseserę. Ji mylėjo vaikus. Bet vien meilės sočiam gyvenimui neužteko. Aštuonerių metų Jonuką išleido pas ūkininką tarnauti piemeniu.
„Neturėjau kuo apsiauti. Iki šalnų po laukus vaikščiodavau basas. Kojos suskirsdavo. Vienos žaizdos. Kraujas bėgdavo. Dar parėjus į kiemą, vištos pribėgusios cvakt, cvakt į mano žaizdas. Kojas šildydavaus šiltame karvių mėšle,“ – apie tolimą praeitį pasakoja Jonas.
Ūkininkas nebuvo turtingas. Piemenuko nelepino skaniu maistu. Atpjaudavo parūdijusių lašinių – ir būk sotus. Kartais visą dieną nė to negaudavo. Labai išalkęs atsiguldavo po karve, apsižiodavo karvės spenį, patraukdavo pieno.
Visokių nuotykių ganant bandą nutikdavo. Kartą piemenėlio vos nesubadė įsiutęs jautis.
Vos nežuvo tarnaudamas kariuomenėje. Tačiau daug vargo patyrusį Joną, matyt, saugojo Aukščiausiasis. O gyvenimui ir gerą moterį davė. „Ji net per daug apie mane šokinėdavo,“ – žmonos rūpestingumą giria vyras. „Kiek mano mamos vyras buvo blogas, tiek mano – geras,“ – džiaugiasi ir Jadvyga.
Gyveno jiedu vienas kitą užjausdami, suprasdami, pasak Jadvygos, labai natūraliai susidvilypavę.
Vaikai augo laisvėje
Mištautų gyvenimo pradžia nebuvo lengva. Jadvyga gavo tik paltį lašinių ir maišą bulvių. Pirmą bendro gyvenimo pavasarį trūko net bulvių sėklos. Sodino lupenas. Bet ir iš jų išaugo visai neblogos bulvės.
Bet Jonas daug dirbo, stengėsi. Visus atlyginimo gautus pinigėlius nešė namo. Jadvyga augino vienas po kito birusius penkis vaikus. Kiek išgalėdama plušėjo namuose, kad visiems visko užtektų. Laikė karvę, šėrė paršiukus, eidavo dirbti į kolūkį.
Tapo lengviau, kai iš Kėdainių rajono atsikėlė gyventi į Tytuvėnus, į mirusių Jono senelių namus. Vaikams buvo arčiau mokykla. Jadvyga gavo darbo miškų urėdijoje.
„Nors nemandrai gyvenom, bet badaut nereikėjo. O svarbiausia, kad gerai sugyvenom. Visiems to linkiu. Jonas – lėtas, geras, taikus žmogus. Tik vieną sykį užmetė man per užpakalį diržu. Supyko, kad supurčiau mažą dukrelę už tai, kad ji ožiavosi, nevalgė. Nepykau, supratau, kad blogai pasielgiau, – nejaučia nuoskaudos Jadvyga. – Mūsų vaikai augo laisvėje. Nevargo tiek, kiek mes. Visi galėjo mokytis. Dirbti pradėjo tik nuo 18 – 19 metų.“
Gyvenimas prosenelių žemėje
Šiandien Mištautai ir tebegyvena ant Jono senelių žemės. Tik senosios trobelės nebėra. Nugriovę sodybą, kurioje augo, dukros Jolantos ir žento Vaclovo Gvozdų šeima pastatė didžiulį namą. Čia, ant prosenelių žemės, gyvena patys. Užtenka vietos ir tėvams.
„Turime savo kambarį, televizorių. Vaikai viskuo aprūpina. Ko daugiau ir benorėti?“ – džiaugiasi garbaus amžiaus Mištautai nevieniša savo senatve.
Atsigavę po namo statybų vaikai ištaisė tėvams prabangias auksines vestuves. Į bažnyčią baltais drabužiais pasipuošusius tėvus vežė arkliais kinkyta karieta. Vestuvėse dalyvavo apie 60 žmonių. Netrūko linksmybių, geros nuotaikos.
Po vestuvių vaikai tėvams suorganizavo dviejų savaičių pažintinę kelionę po penkias šalis.
Senatvėje be rūpesčių galėdami gyventi Mištautai džiaugiasi savo didžiausiu turtu – vaikais. Visi susikūrė normalius gyvenimus. Augina savo vaikus. Mištautai jau turi devynis anūkus ir vieną proanūkį.
Vyriausioji dukra Alma gyvena Vokietijoje, sūnus Rimantas – Pavigailio kaime, Stasys – Šiauliuose, Jolanta – Tytuvėnuose. Tik Virmanto jau nebėra. Žuvo avarijoje.
Viskas taip neseniai
„Atrodo, viskas taip neseniai buvo, o jau ir nuo auksinių vestuvių praėjo beveik penkeri metai. Čia pirmadienis, čia šeštadienis. Ir nežinai žmogus, kur gyvenimas prapuola", – lyg jaunystėje vis dar už rankų susikibę kalba Mištautai.
Nelengvas buvo jų gyvenimas. Kol išaugino vaikus, nieko gero nematė. Tačiau dabar lyg atpildu gali džiaugtis darbščiais gerais vaikais ir vienas kitu.
Jadvyga susirgo. Po operacijos ją siuntė į sanatoriją Palangoje. Nepaliko namuose ir Jono. Sumokėjo už jo kelialapį ir abu galėjo mėgautis procedūromis ir poilsiu prie jūros.
Ne iš prabangos taip pasielgė. Pensijos nedidelės. Sutaupyti tokiems dalykams sunku. Iš paprastos žmogiškos meilės. Iš atjautos, supratimo, kad ir tavo žmogaus širdis gali trokšti to paties, ką tau likimas davė.
„Mes taip susidvilypavę, kad sunku būtų ir išsiskirti porai savaičių,“ – sakė moteris, beveik 55 metus išgyvenusi su savo vyru.
Asmeninės nuotr.
VESTUVĖS: Auksinės Jadvygos ir Jono Mištautų vestuvės ir jiems, ir jų vaikams tapo didele švente. Kai tuokėsi jaunystėje, vestuvių nebuvo.
Autorės nuotr.
GYVENIMAS: Beveik 55 metus drauge išgyvenę Jadvyga ir Jonas Mištautai vis dar nešykšti vienas kitam gero žodžio.
TURTAS: Didžiausias Mištautų užgyventas turtas vaikai ir anūkai.
KELIONĖ: Per auksines vestuves Jadvyga ir Jonas Mištautai į bažnyčią tuoktis važiavo karieta, pakinkyta gražuoliu žirgu.