Naujausios
Auksinė javapjūtė
Tokių palankių orų javapjūtei, kokie yra šiemet, ūkininkai neprisimena kelis pastaruosius dešimtmečius. Derliai – irgi puikūs. Grūdų pilni aruodai ir laivų terminalai. Tik kainos ne visus ūkininkus džiugina. Šiemet laimėjo tie, kurie su supirkėjais sudarė išankstines sutartis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Grūdai nebetelpa aruoduose
Kukečiuose gyvenantis vienas stambiausiųjų rajono ūkininkų Vytautas Kareiva sako per 15 ūkininkavimo metų neprisimenąs tokios palankios javapjūtės, kad ūkininkai galėtų kulti javus visą mėnesį.
Romos, Vytauto ir Gedimino Kareivų ūkis deklaravo apie 800 hektarų pasėlių. Didžiąją dalį javų ūkininkai jau nukūlė. Liko tik apie šimtas hektarų vasarinių kviečių ir apie 70 hektarų pupų.
Javapjūtei palankūs orai Kareivų ūkiui buvo labai svarbūs. Mat, jų dirbami laukai išsimėtę per penkias seniūnijas, nueina iki pat Šilalės rajono ribos. Kelionėms į laukus sugaištama daug laiko. Būdavo atvejų, jog kombainas kulti išvažiuoja šviečiant saulei. Kol nuvažiuoja iki už dvidešimties kilometrų esančio lauko, pradeda lyti.
Derliai, pasak V. Kareivos, šiemet labai geri. Vidutiniškai aštuonios tonos iš hektaro. Tačiau kai kuriuose laukuose byra ir per dešimt tonų. Pupų prikulia po 4 – 5 tonas iš hektaro.
Apie 70 procentų gauto derliaus ūkininkas jau išvežė į Klaipėdą. Jūrų uoste grūdai pilami į laivų terminalus. Ūkininkams labai patogu. Grūdus superkančios bendrovės atsiskaito per keturias – penkias dienas. Jau praėjo tie laikai, kai reikėdavo vežti šampano ir saldainių, kad greičiau gautum pinigus už parduotus grūdus.
Tačiau šiuo metu užsikimšo ir laivų terminalai, ir sandėliai. Gerais derliais, matyt, džiaugiasi visos šalies ūkininkai.
Dalį grūdų V. Kareiva vežė į Pavenčių priėmimo punktą. Dalį subėrė savo sandėliuose. Jau pripildė angarą, į kurį telpa apie 3 tūkstančiai tonų grūdų.
Laimėjo tie, kurie sudarė išankstines sutartis
Nors derlius nebetelpa į aruodus, V. Kareiva sako, jog kainos už grūdus nėra labai aukštos. Tie, kurie nesudarė išankstinių sutarčių, gauna po 145 eurus už toną.
Laimėjo tie, kurie sudarė išankstines sutartis. Jiems už toną mokama apie 180 eurų.
Palyginti su išankstinių sutarčių kainomis gerokai atpigo ir pupos. Pagal išankstines sutartis už toną pupų moka po 225 eurus. Tačiau išankstines sutartis Kareivų ūkis sudarė tik pusei pupų derliaus ir penktadaliui grūdų derliaus.
Sudaryti sutartis visam derliui neįmanoma ir rizikinga. O kas, jeigu metai bus blogi, mažai prikulsi ir neįvykdysi sutarties sąlygų? Juk sutartis yra sutartis.
Ūkininkai Kareivos dėl žalinimo programos augino 120 hektarų pupų. „Kur jas reikės dėti? Nė šernai neėda.“ – liūdnai juokauja.
Viliasi, jog kainos pasitaisys
Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pašiaušės ūkininkas Remigijus Milašius ir drauge ūkininkaujantys jo sūnūs Artūras ir Arvydas nesudarė išankstinių sutarčių. Grūdus jie parduoda „Agrorodeo“ firmai. Ji pasiima derlių iš lauko ir veža į Klaipėdos jūrų uostą. Tačiau ir ši firma skundžiasi užsikimšusiais terminalais. Todėl pastarosiomis dienomis Milašiai pylė grūdus į specialius maišus, vadinamus žarnomis. Į juos telpa po 200 tonų grūdų.
Už grūdus ūkininkai gauna tik avansą. O galutinė tonos kaina bus fiksuojama vėliau. Pavyzdžiui, pernykščio derliaus kaina nustatyta tik šiemet, kovo mėnesį.
R. Milašius viliasi, jog kainos dar pasitaisys. 145 eurai už toną – iš tiesų mažoka. Trys ūkininkai ir jų įkurta žemės ūkio bendrovė „Žemila“ javais, rapsu ir pupomis buvo užsėję 1300 hektarų. Žiemkenčius jau beveik visus nukūlė liko tik 50 hektarų pupų, 50 hektarų vasarinių kviečių ir 250 hektarų vasarinio rapso.
Javapjūtė ėjo greitai, nes ūkininkai kūlė pernai nusipirktu labai galingu kombainu „Class Lexion“. Grūdus perkančios bendrovės automobiliai nespėjo jų vežti.
Milašiai džiaugiasi javapjūtei palankiais orais, tačiau dabar, jų nuomone, jau galėtų užlyti. Dauguma ūkininkų jau baigia javapjūtę. R. Milašius jau pradėjo rudens sėją, pasėjo 300 hektarų rapso. O žemė kaip pelenai. Kad rapsas sudygtų, reikia lietaus.
Grūdus superka ir Kelmėje
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius augina javus maždaug 100 hektarų plote. Grūdų neparduoda, juos sunaudoja pašarui elnių bandai.
Jis pasidžiaugė, jog „Žvalguvos“ bendrovė, išsinuomavusi buvusios tarpkolūkinės statybos organizacijos teritorijoje 3000 kvadratinių metrų patalpas, superka grūdus iš smulkių augintojų. „Tai labai sveikintina šios javapjūtės naujovė, – sakė R. Docius. – Iki šiol smulkieji javų augintojai neturėdavo kur vežti grūdų. Artimiausi punktai Viduklėje ir Kuršėnuose.“
Autorės nuotr.
DERLIUS: Šiųmetė javapjūtė nepagailėjo nei giedrų dienų, nei derliaus.
VILTYS: Pašiaušės kaimo ūkininkai (iš kairės) Arvydas, Remigijus ir Artūras Milašiai viliasi, jog grūdų kainos kils.