Naujausios
KOMENTARAS
Atliekų tvarkymo džiunglėse
Atliekų tvarkymo sistema Šiaulių regione veikia nuo 2007 metų (tada įvesta rinkliava), tačiau iki šiol vienas svarbiausių jos tikslų – rūšiavimas – trūkčioja vietoje. Chaotiškoje sistemoje atliekų kiekiai, pristatomi į APP (atliekų perkrovimo punktus), grėsmingai auga, pučiasi savivaldybių skolos ir niekas negali garantuoti, kad kitais metais rinkliava nedidės.
Loreta RIPSKYTĖ
Iki šiol gyventojai nepatenkinti ŠRATC-o siunčiamomis sąskaitomis už mirusias dūšias, emigravusius asmenis, žemės nebedirbančius ir nebedeklaruojančius ūkininkus, pyksta dėl nesuteiktos paslaugos, nes vežėjai konteinerį reikalauja stumti kelis šimtus metrų iki pagrindinio kelio, kitaip šiukšlių neišgabens...
Tokių istorijų – gausybė. O savivaldybės, būdamos ŠRATC-o dalininkėmis, kažkodėl nepareikalauja ar reikalauja nepakankamai, kad ši įstaiga dirbtų racionaliau, daugiau užsiimtų švietėjiška veikla, kuri pristabdytų nevaldomus atliekų kiekius iš gyventojų.
Eilinis žmogus stebisi: kodėl jis prideda nepilną konteinerį, kai kaimynas prikrauna papildomų maišų šalia, o abiejų šeima vienodo dydžio? Ir iš kur susidaro tokie šiukšlių kiekiai? Gyventojai žino, kad jie už 1 asmenį šeimoje per metus moka 60 litų (Joniškio rajone), tačiau absoliuti dauguma nepasakytų, koks kiekis atliekų už šią sumą sutvarkomas.
Vienas su atliekų tvarkymo sistema gerai susipažinęs joniškietis paskaičiavo, kad per metus įmanoma sutvarkyti apie 280 kilogramų atliekų (už 60 litų rinkliavą iš gyventojo), bet atgabenama į sąvartyną vidutiniškai 320–345 kilogramai.
Už kokias lėšas tvarkomas perviršis? Dėl jo susidaro kreditoriniai įsiskolinimai. 2011 metų viduryje Joniškio rajonas buvo skolingas daugiau kaip 1 milijoną 200 tūkstančių litų, iš jų – daugiau kaip 800 tūkstančių skolos sudarė rinkliavos mokestis. Rinkliavos skola ir 2012 sausį buvo 867 908 litai.
Atliekų perkrovimo punktus (APP), kurių paskirtis – dirbti su rūšiuojamomis atliekomis, – eksploatuoja ŠRATC, o už atliekų kiekį, patenkantį į aikšteles, moka savivaldybės. APP prižiūrėtojai turėtų kontroliuoti, kaip atliekos išrūšiuotos, tačiau, matyt, ŠRATC nesuinteresuotas, nes už didesnį į sąvartyną pristatytą kiekį mokama daugiau pinigų.
Ar savivaldybes tenkina, kad į minėtas aikšteles iš kai kurių rajonų per metus patenka po 1000–1500 tonų? Turbūt ne. Tada kodėl ŠRATC nespaudžiamas atlikti didesnę kontrolę? Kodėl to nedaro vežėjai? Ar savivaldybėms nerūpi didėjančios skolos?
Sukrusta paskutiniu metu – dalininkai nusprendė pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui, kai atliktas auditas nustatė pažeidimų. Tuo tarpu, Savivaldybių tarybos jau balsavo už naujas sutartis su ŠRATC be didelių diskusijų. Kam tos sutarties reikėjo, neaišku, nors panaši buvo sudaryta 2006 metais.
Joniškio rajono Taryba naujai sutarčiai pritarė nė vienam Tarybos nariui neuždavus klausimų posėdyje dalyvavusiam ŠRATC-o direktoriaus pavaduotojui. Pagal sutartį „šalys įsipareigoja bendradarbiaudamos su ŠRATC, sudaryti sąlygas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai funkcionuoti ir vystytis“. Būdamos dalininkėmis jos galbūt labiau turėtų ne bendradarbiauti, o valdyti pačių sukurtą struktūrą.
Dabar gi ŠRATC, kaip sistemos administratorius, turintis atsakyti už viršnorminius atliekų kiekius, nesurenkamą rinkliavą, perkelia problemą ant savivaldybių pečių.
ŠRATC vis daugiau išleidžia pinigų sąskaitų siuntinėjimui, skolų išieškojimui (pernai išleido 380, o šiemet planuoja jau 658 tūkstančius litų), degalams, tepalams (pernai vietoje planuotų 820 tūkstančių prireikė 896 tūkstančių litų). Įdomu, kiek išleidžiama žmonių švietimui?
Joniškio rajonui numatyti 5000 konteinerių, iš kurių du trečdaliai bus skirti kompostavimui. Kaip gyventojai šiam žingsniui ruošiami, orientuojami? Juk paslaugą dera teikti, kai ji pageidaujama, tai yra – kai pažadinamas žmonių sąmoningumas, o ne numetant ją kaip dar vieną neaišku kam, greičiausiai – dažno nuomone, kažkokiai abstrakčiai valdžiai – reikalingą.
Taip, ŠRATC spausdina skrajutes, brošiūras, bet kiek bendraujama gyvai su žmonėmis?
Tas pats joniškietis, susiduriantis su atliekų tvarkymo sistema, apskaičiavęs galimų sutvarkyti atliekų kiekį už nustatytą rinkliavą, ŠRATC-o tinklapyje aptiko informacija, kad šios struktūros atstovai 2010 metais Joniškio rajone aplankė tik 4 mokyklas, kur informaciją išklausė vos apie 100 mokinių. Jeigu jaunimas nebus šviečiamas, nebus ugdomas žmonių sąmoningumas, o sistemos administratorius tik siuntinės sąskaitas su augančiomis skolomis, ir ateityje atliekų kiekiai didės nevaldomai, kol palaidos pačią sistemą.