Naujausios
Artojai paliekami be varžybų
Šalyje prasidėjo kasmetinės artojų varžybos, o jos vėl nevys Akmenės rajone.
Nors seniau kasmet vykdavę tokie įgūdžių demonstravimo renginiai būdavo populiarūs, vėliau išretėjo – vyko kas antri metai. Šiemet pirmą kartą susidarė trejų metų pauzė.
Savivaldybėje svarstoma: kažin ar išvis bereikia artojams arti varžybose?
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Prizininkas – tarp šalies artojų
Pernai vykusiose šalies artojų varžybose prizininku tapo Kazys Joniškis iš Papilės. Toks laimėjimas Akmenės rajono atstovams – maloni retenybė.
Artojas įgūdžius įgijo, įdirbdamas savo ūkio žemę.
K. Joniškiui nesvetimas sportinis azartas, todėl artojų varžybas jis vertina, kaip, tarkim, krepšininkai šios sporto šakos pirmenybes.
Šeima palankiai vertina tokią nuostatą, tad į respublikines artojų varžybas važiavo ir žmona, dukros – lyg palaikymo komanda.
Papilėniškis galėjo atstovauti rajonui kaip čia paskutinį kartą 2011 metais vykusių varžybų nugalėtojas. Juo tapo be didelės konkurencijos, nes varžovų, arusių paprastaisiais plūgais, tebuvo trys.
K. Joniškio nuomone, į rajono varžybas nesusirenka daug varžovų todėl, kad kviečiami per darbymečius, o tada kiekvienam svarbiausia privalomus darbus nudirbti.
Nebevilioja
Akmenės rajono geriausiu artoju yra tapęs Antanas Čepas iš Pašakarnių kaimo. Ir pasinaudojęs galimybe išbandyti jėgas šalies artojų varžybose. Tačiau dabar jos nebevilioja.
„Priežastis paprasta – toks renginys per daug kainuotų asmeniškai ūkininkui, nes rajono valdžia neskiria pakankamai lėšų, – sakė A. Čepas. – O išlaidų susidaro nemažai: reikia treniruotis, paruošti techniką, ją transportuoti į varžybų vietą.“
Nesivaržo, o domisi
Rajono artojų varžybas teigiamai vertina pirmasis rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Algerdas Balčiūnas iš Gaudžiočių kaimo. Bet nesivaržo. Tik kitų artojų pastangas stebi, pasimoko.
Jis įsitikinęs, kad varžybos reikalingos kaip galimybė ūkininkams turėti išraiškos formą.
„Ypač jaunimui svarbu pasitikrinti gebėjimus, nes arimo varžybose susirinkę kvalifikuoti vertintojai pasako apie klaidas, netikslumus, – mano A. Balčiūnas. – O į kiekvieną ūkį tokių specialistų juk nekviesi.“
Organizatoriai randa pateisinimų
Rajono vicemerės Julijos Juškienės tvirtinimu, artojų varžybos organizuojamos rečiau, nes sumažėjo artojų. Pasikeitė žemės priežiūra – stambiuose ūkiuose ėmė dominuoti beariminė sistema. O kur ariama dirva stambiuose ūkiuose, tai greitai, nes turi našius arimo agregatus.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjos Gražinos Gauronskienės teigimu, vis dėlto praktiškai nors šiek tiek aria dažnas ūkininkas. Manoma, kad iš apie 1400 deklaruojamų žemės sklypų apie 1000 yra ariami.
„Tačiau paprastųjų plūgų ir tinkamų varžyboms nedaug kas turi, tad dėl 5-6 dalyvių nerengsi arimo varžybų, o kai sieki solidaus renginio – norisi daugiau kaip 10 artojų,“ – sakė J. Juškienė.
Jos teigimu, Ūkininkų sąjungai sunkoka kasmet sukaupti lėšų artojų varžyboms, o joms galimos skirti išlaidos panaudojamos šalies artojų varžybose dalyvaujančio rajono atstovo reikmėms.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės rajono biuro vadovė Zita Vaišvylienė mano, kad artojai niekur nedingo, tačiau suprastėjo organizaciniai reikalai. Ji mena, kai organizatoriai noriai imdavosi rengti varžybas, tai ir prišnekindavo žemdirbius dalyvauti.
Autoriaus nuotr.
ARTOJAS: Akmenės rajono geriausiu artoju buvęs Antanas Čepas iš Pašakarnių kaimo dabar į varžybas nebesiveržia.
POZICIJA: Akmenės rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė: „Iš pradžių Savivaldybė suorganizuodavo rajono artojų varžybas, vėliau – nebe ji, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės rajono biuras, ir galiausiai – niekas“.