Ar Tė­vas Sta­nis­lo­vas, ar so­vie­ti­nis did­vy­ris?

Ar Tė­vas Sta­nis­lo­vas, ar so­vie­ti­nis did­vy­ris?

Dėl gy­ven­to­jų pa­si­prie­ši­ni­mo ga­li žlug­ti ra­jo­no val­džios ke­ti­ni­mas įam­žin­ti Rad­vi­liš­ky­je gi­mu­sio dva­si­nin­ko Tė­vo Sta­nis­lo­vo at­mi­ni­mą ir jo var­du pa­va­din­ti mies­to gat­ve­lę, iki šiol be­si­va­di­nan­čią So­vie­tų Są­jun­gos did­vy­rio Vac­lo­vo Ber­no­tė­no var­du.

To­kį pat so­vie­ti­nį pa­li­ki­mą tu­rė­ję Ku­piš­kis ir Za­ra­sai jo jau at­si­kra­tė. Rad­vi­liš­kis li­ko vie­nin­te­lis mies­tas ša­ly­je, ku­ria­me gy­va šio so­vie­ti­nio did­vy­rio dva­sia.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Ruo­šia­ma­si pa­gerb­ti kraš­tie­čio at­mi­ni­mą

Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­ni­ja, į dis­ku­si­ją dėl gat­vės pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo pa­kvie­tu­si V. Ber­no­tė­no gat­vė­je gy­ve­nan­čius rad­vi­liš­kie­čius, ne­ti­kė­tai su­lau­kė jų pa­si­prie­ši­ni­mo.

Mies­to se­niū­nas Er­nes­tas Mon­čaus­kas gy­ven­to­jus su­pa­žin­di­no su pa­siū­ly­mu šiais, Tė­vo Sta­nis­lo­vo me­tais, So­vie­tų Są­jun­gos did­vy­rio V. Ber­no­tė­no var­du pa­va­din­tą jų gat­vę pa­keis­ti į Tė­vo Sta­nis­lo­vo gat­vę.

Taip ruo­šia­ma­si pa­gerb­ti prieš 100 me­tų Rad­vi­liš­ky­je gi­mu­sio vie­nuo­lio ka­pu­ci­no, ku­ni­go, mi­sio­nie­riaus, pa­moks­li­nin­ko, Lie­tu­vos pa­si­prie­ši­ni­mo so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai da­ly­vio, žy­dų gel­bė­to­jo, trem­ti­nio, dva­si­nin­ko Tė­vo Sta­nis­lo­vo (Al­gir­do My­ko­lo Dob­ro­vols­kio) at­mi­ni­mą ir pa­ga­liau at­si­kra­ty­ti vie­nin­te­lės ša­ly­je li­ku­sios so­vie­ti­nio did­vy­rio V. Ber­no­tė­no gat­vės.

Gat­vės pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mui pri­ta­rė ir šių me­tų va­sa­rio mė­ne­sį su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, rin­ku­si ir ana­li­za­vu­si gy­ven­to­jų pa­siū­ly­mus dėl tė­vo Sta­nis­lo­vo at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo Rad­vi­liš­ky­je.

Nors gy­ven­to­jų siū­ly­mų ne­bu­vo ap­stu, pa­siū­ly­mus api­bend­ri­nu­si dar­bo gru­pė nu­ta­rė, kad Rad­vi­liš­ky­je, ant S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vės na­mo Nr. 15, ku­ria­me gi­mė ir au­go bū­si­ma­sis dva­si­nin­kas, bei ant mo­kyk­los pa­sta­to, kur jis mo­kė­si, tu­rė­tų at­si­ras­ti me­mo­ria­li­nės len­tos.

Siū­lo­ma įžy­mia­jam kraš­tie­čiui po mir­ties su­teik­ti Rad­vi­liš­kio mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dą. Jei bus gau­tas fi­nan­sa­vi­mas, pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti me­džio dro­žė­jų ple­ne­rą, skir­tą Tė­vui Sta­nis­lo­vui at­mi­nti. Tė­vui Sta­nis­lo­vui skir­tus 2018 me­tus ly­dė­tų ir daug įvai­rių ren­gi­nių.

Gy­ven­to­jų pri­ta­ri­mo ne­su­lau­kė

Se­niū­nas E. Mon­čaus­kas gy­ven­to­jus pa­ti­ki­no, kad at­si­ra­do pui­ki pro­ga mies­tui iš­si­va­duo­ti nuo so­vie­ti­nio pa­li­ki­mo – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je tar­na­vu­sio, o vė­liau, pra­si­dė­jus so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai, liau­dies tar­dy­to­ju dir­bu­sio ir į Rau­do­ną­ją ar­mi­ją pe­rė­ju­sio So­vie­tų Są­jun­gos did­vy­rio V. Ber­no­tė­no „šlo­vės“ šlei­fo.

Ku­piš­kis ir Za­ra­sai, tu­rė­ję to­kį pat so­vie­ti­nį pa­li­ki­mą, jo jau se­niai at­si­kra­tė. Pa­vyz­džiui, Ku­piš­kis, V. Ber­no­tė­no gat­vei grą­ži­no bu­vu­sį jos pa­va­di­ni­mą – Už­ka­pio – tik pra­si­dė­jus At­gi­mi­mui.

Ta­čiau su­si­ti­ki­me paaiš­kė­jo, kad rad­vi­liš­kie­čiai keis­ti gat­vės pa­va­di­ni­mo ne­no­ri – dis­ku­si­jo­se jie pa­si­sa­kė prieš pa­va­di­ni­mo kei­ti­mą, nu­ro­dy­da­mi įvai­rius mo­ty­vus.

Pag­rin­di­nis iš jų – kiek­vie­nam tai kai­nuos pa­pil­do­mų iš­lai­dų, teks gaiš­ti lai­ką įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se, kol bus su­tvar­ky­ti su gat­vės pa­va­di­ni­mo kei­ti­mu su­si­ję do­ku­men­tai (su­tar­tys su ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų tei­kė­jais, iš­lai­dos no­ta­rams, Re­gist­rų cent­rui ir pa­na­šiai).

Gy­ven­to­jų neį­ti­ki­no net pa­ža­das, kad da­lį iš­lai­dų ant sa­vo pe­čių pe­rims se­niū­ni­ja: sa­vo lė­šo­mis pa­ga­mins gat­vės ir na­mo nu­me­rių len­te­les, pa­keis ke­lio ženk­lus, kiek įma­no­ma pa­dės gy­ven­to­jams įveik­ti biu­rok­ra­ti­nes kliū­tis.

Ka­dan­gi su­si­ti­ki­mo die­ną dau­ge­lis šių klau­si­mų li­ko neat­sa­ky­ti, se­niū­ni­ja pa­si­ža­dė­jo vis­ką iš­siaiš­kin­ti ir in­for­ma­ci­ją gy­ven­to­jams pa­teik­ti bir­že­lio 11 die­ną vyk­sian­čia­me ant­ra­ja­me su­si­ti­ki­me.

Gy­ven­to­jai pa­ti­kin­ti: bet ku­riuo at­ve­ju V. Ber­no­tė­no gat­vės pa­va­di­ni­mą teks keis­ti. Jei ne į Tė­vo Sta­nis­lo­vo, ta­da ke­ti­na­ma jai grą­žin­ti anks­tes­nį Lau­ko gat­vės pa­va­di­ni­mą.

To­kiu at­ve­ju Tė­vo Sta­nis­lo­vo var­du bū­tų pa­va­din­ta ki­ta vie­ta. Tarp ga­li­mų ki­tų va­rian­tų – pės­čių­jų ta­kas, ku­ris jun­gia Rad­vi­liš­kio baž­ny­čią ir par­ką.

Per­mai­nų ne­no­ri

V. Ber­no­tė­no gat­vė­je ap­si­lan­kiu­siems „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tams gy­ven­to­jai ir­gi tvir­ti­no: jie ne­no­rė­tų, kad bū­tų kei­čia­mas gat­vės pa­va­di­ni­mas.

Dau­giau nei 60 me­tų šio­je gat­vė­je gy­ve­nan­ti Ma­ri­jo­na Ta­mo­šai­tie­nė iš­si­ta­rė – jai tas pa­ts, kaip va­din­sis jos gat­vė, ka­dan­gi vis tiek ža­dan­ti sa­vo na­mą par­duo­ti.

Bet kol tai įvyks, mo­te­ris bai­mi­na­si, kad gat­vės pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mas jai ge­ro­kai pri­dės ne tik rū­pes­čių, bet ir pa­di­dins iš­lai­dų.

„Pras­tai ma­tau, skau­da ko­jas – kaip rei­kės pri­vaikš­čio­ti, kai teks iš nau­jo su­da­ri­nė­ti su­tar­tis dėl du­jų, van­dens, elekt­ros tie­ki­mo. Kad ir pa­si­rū­pins val­džia kai ku­rio­mis iš­lai­do­mis, pas no­ta­rą juk se­niū­nas su pi­ni­gi­ne neis“, – sa­kė mo­te­ris, gy­ve­nu­si ir ki­tais pa­va­di­ni­mais be­si­va­di­nu­sio­je gat­vė­je.

Mo­ters nuo­mo­ne, Tė­vas Sta­nis­lo­vas yra nu­si­pel­nęs žmo­gus, tad jo var­du tu­rė­tų bū­ti pa­va­din­tas svar­bes­nis ob­jek­tas, ne­gu ne­di­du­kė gat­ve­lė.

Ki­ta sa­vo pa­var­dės ne­pa­no­ru­si pa­sa­ky­ti gat­vės sen­bu­vė ir­gi pa­lai­kė kai­my­nę Ma­ri­jo­ną. Pa­sak jos, Tė­vo Sta­nis­lo­vo, ku­rį ji pa­ži­no­jo, at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas tu­rė­tų bū­ti ki­toks.

„To­kį žmo­gų rei­kia pa­gerb­ti pra­smin­giau. Da­bar gi at­ro­do, kad gat­vę jo var­du no­ri­ma pa­va­din­ti tik dėl to, kad rei­kia iš­mes­ti V. Ber­no­tė­no pa­va­di­ni­mą. Ne taip tu­rė­tų bū­ti. Pa­gerb­ti žmo­gų rei­kia, bet tin­ka­mai, ne­pri­ki­ša­mai.

Ko­dėl ne­bū­tų ga­li­ma šio žy­maus žmo­gaus var­du pa­va­din­ti cent­ri­nį mies­to par­ką? Ša­lia jo yra Lie­tu­vos Są­jū­džio var­du pa­va­din­tas sta­dio­nas. Ša­lia bū­tų Tė­vo Sta­nis­lo­vo par­kas. Ar­gi ne pra­smin­giau bū­tų? Juo la­biau, kad šią va­sa­rą čia į fes­ti­va­lį rink­sis de­le­ga­ci­jos iš vi­sos Eu­ro­pos. O ma­ža mū­sų gat­ve­lė įdo­mi tik mums pa­tiems“, – sakė mo­te­ris.

Vie­nas iš nau­jes­nių gat­vės gy­ven­to­jų Vir­gi­ni­jus Rim­kus ap­gai­les­ta­vo, kad, pa­kei­tus gat­vės pa­va­di­ni­mą, tu­rė­tų ir ne­nu­ma­ty­tų iš­lai­dų: jis pa­ts iš­dro­žė me­di­nį gat­vės pa­va­di­ni­mą su nu­me­riu ir da­bar jau ne­be­no­rė­tų jo keis­ti.

Žur­na­lis­tei pa­ro­džius, kad pa­va­di­ni­mas yra su klai­da – vie­toj V. Ber­no­tė­no pa­da­ry­tas už­ra­šas V. Ber­no­tė­nų, vy­ras pa­ti­ki­no: pa­keis­ti vie­ną rai­dę jam ne­bus pro­ble­ma, o štai pa­kei­tus gat­vės pa­va­di­ni­mą, rū­pes­čių ir iš­lai­dų tik­rai bus dau­giau.

„Sup­ras­kit, mes ne­sa­me nu­si­sta­tę prieš siū­lo­mą pa­va­di­ni­mą, bet ar pri­siims Sa­vi­val­dy­bė vi­są ma­te­ria­li­nę naš­tą, la­bai abe­jo­ju. Su­si­rin­ki­mui su gy­ven­to­jais vi­siš­kai ne­bu­vo pa­si­ruoš­ta. At­ro­do, kad mus su­šau­kė vien tam, kad pra­neš­tų fak­tą. Kam ta­da at­si­klaus­ti gy­ven­to­jų, jei vis­kas jau nu­spręs­ta be mū­sų?“ – re­to­riš­kai klau­sė gy­ven­to­jas.

Ki­ti gy­ven­to­jai nir­šo: ko­dėl val­džia ne­ma­to, kad rei­kia tvar­ky­ti jų gat­vės ša­li­gat­vius, o da­bar stai­ga at­si­bun­da – pri­va­lo­me pa­keis­ti gat­vės pa­va­di­ni­mą, mat so­vie­ti­nis ne­be­tin­ka.

Val­di­nin­kų ti­ki­ni­mu, keis­ti gat­vės pa­va­di­ni­mą bu­vo siū­lo­ma ir anks­čiau, ta­čiau ir tuo­met tam gy­ven­to­jų pri­ta­ri­mo ne­su­lauk­ta.

Au­to­rės nuo­tr.

Ne­di­du­kę So­vie­tų Są­jun­gos did­vy­rio V. Ber­no­tė­no var­du pa­va­din­tą gat­ve­lę Rad­vi­liš­ky­je siū­lo­ma pa­va­din­ti Tė­vo Sta­nis­lo­vo gat­ve.

Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­nas Er­nes­tas Mon­čaus­kas: „Vie­nin­te­lis Rad­vi­liš­kis te­be­tu­ri So­vie­tų Są­jun­gos did­vy­rio V. Ber­no­tė­no gat­vę. Jau pa­ts lai­kas at­si­kra­ty­ti šio so­vie­ti­nio pa­li­ki­mo“.