Naujausios
KLAUSIAME
Ar Lietuvai reikia euro?
Lietuva skuba į eurozoną. Premjeras, jeigu ateinančiais metais nepavyktų įsivesti euro, ketina net atsistatydinti. Prekybininkai kai kuriose parduotuvėse jau nurodo prekių kainą ir litais, ir eurais. Ką apie savos valiutos atsisakymą ir svetimos įsivedimą mano provincijos žmonės? Skaitytojų klausiame: „Ar Lietuvai reikia euro?“
Regina RAZMINIENĖ – Valstybinio socialinio draudimo fondo Kelmės skyriaus vedėja:
– Esu skeptikė. Nelabai tikiu tuo euro gėriu, kuris pateikiamas įvairiuose aprašymuose. Gal aš ko nors nesuprantu, nes nesu nei politikė, nei ekonomistė. Bet niekas argumentuotai ir nepaaiškina. Kodėl pavyzdžiui lenkai, britai, skandinavai neskuba įsivesti euro. Daug nežinios.
Kai bus įvestas euras, manau, jog kils daug nepasitenkinimo. Žmonės nusivils, pamatę kokie maži jų atlyginimai ir kokios mažos pensijos palyginti su kitomis eurozonos šalimis.
Tas virsmas atsilieps viską perskaičiuojant, keičiant programas. Manau, jog kol kas galėjome gyventi ir su litais. Ir tai nėra tik sentimentai litui kaip nacionalinei valiutai.
Gal tolimesnėje ateityje eurą įsivesti ir būtų naudinga. Bet kol kas galėjome dar palaukti.
Juozas RIMKUS – rajono Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas:
– Eilinis žmogus gal ir nepajus euro naudos. Bet valstybei ir didžiajam verslui tai bus naudinga. Finansų analitikai sako, jog jeigu Lietuva 2007 metais būtų įsivedusi eurą, skolindamasi būtų sutaupiusi 6 milijardus litų, nes kaip euro zonos valstybė būtų mokėjusi mažesnes palūkanas.
Mes galime jausti sentimentus savo litui. Tačiau mažai Lietuvos valstybei, apsuptai didelių Rusijos, Lenkijos valstybių, euras garantuos daugiau stabilumo. Turime įvertinti tai, kad mes negalime sau leisti to, ką leidžia didžiosios valstybės.
Žmonės baiminasi, kad, įvedus eurą, kils kainos. Bet ar jos ir taip nekiltų? Kada jos nekilo?
Latviai iš pradžių po euro įvedimo važiavo į Lietuvą apsipirkti. Dabar tie važiavimai atslūgo.
Gaila tik, kad valstybės vadovai ir atsakingas pareigas užimantys valdininkai žmonėms neišaiškina visos teisybės. Turėtų objektyviai ir paprastai paaiškinti, kokios perspektyvos laukia įvedus eurą, ką atrasime, ir ką prarsime. Nuteiktų optimistiškai, kad nebūtų bereikalingo bambėjimo. Pateiktų kitų valstybių patirtį.
Irena VILEIKIENĖ – Vaiguvos vidurinės mokyklos direktorė:
– Aš už eurą. Mėgstu keliauti. Patogiau, kai vieninga valiuta. Tačiau iš kitos pusės neramu, kad brangs prekės. Eurais gausime labai mažus atlyginimus. Mokyklos biudžetas irgi bus labai mažas. Neįsivaizduoju, kaip išsiversime. Jau dabar vos vos išgyvename. Taip pasvarsčius, gal ir geriau lietuviškas litas.
Rimantas SERVA – Kelmės krašto muziejaus muziejininkas:
– Asmeniškai mano gyvenimas, įvedus eurą, nepasikeis. Juk tas pats kokie pinigai piniginėje. Ar euras, ar litas – jų paskirtis ta pati.
Tačiau kaip istorikui, man gaila, kad prarasime litą. Nacionalinė valiuta – mūsų pasididžiavimas. Juk tarpukario Lietuvoje litas buvo viena iš stipriausių valiutų Europoje. Šiuo laiku litas taip pat gana stabilus pinigas.
Blogai ir tai, kad kils kainos. Tegu ir vienu centu. Vistiek pajausime. Juk kasdien reikės pirkti maisto produktus, degalus, paslaugas. Prieš keliolika dienų buvau Latvijoje. Jie nesidžiaugia euru. Kavos puodelis „Statoil“ degalinėje kainuoja beveik pusantro euro. Įsivedę eurą nebuvo laimingi nei vokiečiai, nei italai, nei kitos šalys.
Valstybei gal ir bus iš euro kokios naudos. Argumentuojama, kad išlošime nemokėdami bankams už valiutos konvertavimą, eurozonoje bus lengviau pritraukti investicijų. Bet ar tikrai tos investicijos ateis į Lietuvą? Kodėl, pavyzdžiui, Lenkija, būdama ekonomiškai gerokai stipresnė už Lietuvą, nenori euro?
Aišku, jeigu stodami į Europos Sąjungą pasižadėjome įsivesti eurą, turime vykdyti. Tik visa bėda, kad niekas iš eilinių žmonių, o gal ir aukštesnio rango biurokratai neskaitė visos stojimo į ES sutarties.
Birutė MIKALAUSKIENĖ – kelmiškė verslininkė:
– Man tas pats, ar euras, ar litas. Svarbu, kad tų pinigėlių būtų. Juk kasdieniame gyvenime be pinigų nė žingsnio.
Tačiau emocine prasme – man brangesnis litas. Maloniau jį imti, nes tai savotiškas laisvės simbolis, mūsų tautos valiuta. Prie lito jau spėjome prisirišti.
Nesu nei stipri ekonomistė, nei finansininkė. Nežinau analizių. Bet kadangi niekuomet neišvažiuosiu iš Lietuvos, mieliau likčiau prie nacionalinės valiutos.
Edvardas DIRMEIKIS – kražiškis istorikas, muziejininkas, kraštotyrininkas:
– Manau, jog dėl euro įvedimo, kaip ir dėl žemės pardavimo užsieniečiams reikėtų referendumo. Turėtume atsiklausti tautos, ką ji mano. Bet valdžia kažkur skuba. Premjeras žada atsistatydinti, jei nepavyks įvesti euro. Kažkoks vaikškas didvyriškumas!
Antai Anglija, stipri, išmintinga šalis. Neskuba įsivesti euro. O mūsiškiai tik skuba, lekia, pamiršdami atsiklausti žmonių nuomonės.Skubėdama priėmė įstatymą dėl žemės, paliko spragą, kad žemę galėtų pirkti ir užsienio bendrovės. Ir prisipirko!
Kodėl šveicarai nevengia referendumų? Rengia juos kiekvienu rimtesniu klausimu, kad sužinotų tautos nuomonę. Ir dėl to nenuskursta.
Pas mus tauta paliekama nuošalyje. Nuo amžių tenkinasi tuo, ką valdžia duoda. Ir vis laukia, ką duos Lietuva, ką duos Europa. Laikas būtų užsidirbti ir patiems.
Valdininkai aiškina, kad įsivedus eurą, bus lengviau, nereikės konvertuoti valiutos. O ar negali paskaičiuoti? Juk kabinetai trata nuo biurokratų pertekliaus. O nesužiūrėjo, kas darėsi „Snoro“ ir Ūkio bankuose.
Svaigstam apie pusantro tūkstančio minimalų atlyginimą. Kražiuose, skelbimų lentoje, žmogus pakabino skelbimą, kad atlieka visokius darbus, bet už valandą nori gauti 15 litų. Matyt, pasiskaičiavo pagal naująją minimalią algą.
Valstybėje – netvarka. Parlamente įsitaisę alkoholikų. Euras mūsų tikrai neišgelbės, kai su liktarna valstybėje reikia ieškoti valstybiškai mąstančio žmogaus.
Kalbino ir fotografavo Regina MUSNECKIENĖ