Naujausios
Ar lazdomis garsi Kelmė pagarsės ir tautiškais patiekalais?
Jau metai, kai Kelmėje įkurtas Tradicinių amatų centras. Etninė kultūra Kelmėje puoselėjama ne vieną dešimtmetį. Vasaromis rengiami tradicinių amatų kursai. Nuolat papildomi tautosakos fondai. Amatų centrui iškelta dar viena užduotis – ieškoti Kelmės unikalumo ir etnografinio savitumo tobulinant miesto ir rajono įvaizdį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Liaudies meno šventėje – „Bernelių užeigos“ patiekalai
Rajono Tarybos narys Egidijus Ūksas iškėlė kelmiškių jau anksčiau pastebėtą problemą. Liaudies meno šventėje tautinio paveldo patiekalais prekiavo „Bernelių užeiga“.
Tai nuvylė vietos verslininkus. „Juk Žemaičių etnomuzikavimo kursuose negroja dzūkai. Todėl Kauno įmonės neturėtų maitinti kelmiškių šventėse,“ – sako E. Ūksas.
Rajono mero Vaclovo Andrulio nuomonė – kitokia: „Vietos verslininkai nepateikdavo nieko, kas reprezentuotų rajoną. Iškepdavo šašlyką, įpildavo alaus. Kepta duona. Traškučiai. O šiemet liaudies meno šventėje kelta sąlyga, kad būtų pateikti sertifikuoti tautinio paveldo patiekalai.“
Padės sertifikuoti etnografinius patiekalus
Prieita prie bendros išvados, jog Tradicinių amatų centras turėtų kaimo turizmo sodyboms ir rajono maitinimo įstaigoms padėti sertifikuoti etnografinius patiekalus.
Kol kas sertifikuota tik D. Tolienės ir S. Jautakio duona. Mąstoma apie sūrių sertifikavimą. Maisto įmonės ir kaimo turizmo sodybos galėtų turėti bent po kelis sertifikuotus patiekalus. Tuomet Liaudies meno šventėje nereikėtų prekiauti kauniečiams.
Iš viso kaip tautinio paveldo produktas sertifikuota 11 Kelmės amatininkų gaminių. Vienas iš unikaliausių gaminių – M. Ežerskio lazdos. „Jos visus nustebina. Nes padarytos tik šiek tiek priduriant tautodailininko fantazijos. Visa lazdos forma tiesiog iš gamtos. Lazda – skerdžiaus įrankis. Ji asocijuojasi ir su Kelmės pavadinimu – kelmais,“ – sako Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja N. Jokubauskienė.
Ar tautinius drabužius būtina siūtis Kaune?
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė I. Sirusienė pastebi, jog daugelis etnografinių ansamblių ir kitokių saviveiklos kolektyvų tautinius drabužius siuvasi Kaune. Už tai sumokami didžiuliai pinigai. Ar negalėtų tai daryti vietos siuvėjai? Gal bent pasiūtų atskiras detales, akcentus ar elementus?
Direktorė sakė ne visai taip įsivaizduojanti ir Kelmės krašto muziejuje įsteigto vietos tautodailininkų gaminių kioskelio funkcijas. Jis turėtų atlikti lango į pasaulį funkciją. Tautodailininkų kūrinių turėtų būti ir kitose turistų lankomose vietose. Pavyzdžiui, Tytuvėnų piligrimų centras išreklamavo ir pardavė nemažai M. Ežerskio lazdų.
Rajono Tarybos narys Z. Mačernius tvirtino, jog realizuojant daugiau tautodailininkų gaminių būtų proga ir Tradicinių amatų centrui uždirbti daugiau lėšų.
Vicemero K. Biliaus pastebėjimu, tautodailininkai ir taip daug padaro dėl savo miesto. Pavyzdžiui, skulptūros, kuriomis papuošta Kelmė, taip pat turi savo vertę. Be to, Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriuje dirba nedaug žmonių. Kai kuriuose kituose rajonuose specialiai priimamas specialistas, kuris rengia su tradicinių amatų propagavimu ir amatininkų rengimu susijusius projektus.
Autorės nuotr.
NUOMONĖS: Tradicinių amatų situacija svarstyta Kelmės rajono tarybos Kultūros ir švietimo komiteto posėdyje.