„Ar jūs savo vietoje?“ – klausė žemdirbiai ministro

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
„Ar norit žemdirbių klasę sunaikinti ir paleisti į gerovės rūmus – Darbo biržą?“, susitikime su ministru klausė Užvenčio krašto ūkininkas Ričardas Petrikas.
Praėjusį pirmadienį surengtas nuotolinis Kelmės rajono ūkininkų ir savivaldybės darbuotojų susitikimas su Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

„Ar jūs savo vietoje? Ar norit žemdirbių klasę sunaikinti ir paleisti į gerovės rūmus – Darbo biržą?“ – pasipiktinęs žemdirbiams rengiamomis vyriausybės „dovanėlėmis“ ir nekonkretumu klausė užventiškis ūkininkas Ričardas Petrikas.

Nusivylimo neslėpė ir kiti virtualiame susitikime dalyvavę žemdirbiai. O ypač daug pastabų ministrui turėjo Kelmėje išrinktas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, susitikime dalyvavęs kaip ūkininkas.

Akibrokštas dėl dyzelino

Susitikimui su Kelmės rajono žemdirbiais žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas skyrė valandą. Daugiausia laiko užėmė atsakymai į 12 rajono žemdirbių iš anksto pateiktų klausimų. Atsakymams į gyvus rajono ūkininkų klausimus liko apie dvidešimt minučių.

Ministras informavo, jog šiemet deklaruojant pasėlius ir pievas didesnių pakeitimų nebus. Bus privaloma išvežti žolę iš nušienautos pievos. Iki šiol tai nebuvo būtina.

Sudaryta darbo grupė dėl žemdirbių mokesčių peržiūros. Ketinama atsisakyti lengvatos taip vadinamam žaliajam į žemės ūkio techniką pilamam dyzelinui ir raudonajam dyzelinui, kuris naudojamas grūdų džiovyklose. Vietoj lengvatų ketinama taikyti kitokį kompensacijų mechanizmą. Žaliajam kurui skirti piniginę kompensaciją. Raudonojo dyzelino kompensacija galėtų būti keičiama įrenginiais, kuriems būtų naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių.

„Tačiau staigių sprendimų Vyriausybė nedarys“, – patikino ministras.

„Ar suvokiate, kokiame rajone esate?“ – klausė Kelmėje išrinktas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, patikinęs, jog susitikime dalyvauja kaip ūkininkas. – Praėjusią savaitę jau svarstyta nuo ateinančių metų sausio pirmosios atimti iš žemdirbių žaliojo ir raudonojo kuro lengvatą. O kompensacijų mechanizmo dar nėra.“

„Kokią alternatyvą pasiūlysite, jei nebus kompensuojamas raudonasis dyzelinas grūdų džiovinimui? – klausė Tytuvėnų krašto ūkininkas Martynas Puidokas. – Gal elektrą iš atsinaujinančių šaltinių?“

Kiti ūkininkai taip pat piktinosi lengvatų dyzelinui naikinimu. Jie jau pasistatė dyzelinu šildomas grūdų džiovyklas. Negi vėl reikės investuoti, kad prisitaikytų prie naujų sąlygų?

Tačiau ministras tvirtino kol kas neturįs jokių konkrečių sprendimų.

Karvės už įstatymo ribų

Dar vieną pasipiktinimų bangą sukėlė reikalavimas, kad mėšlas turi būti išvežamas nuo kovo 20 iki lapkričio 15 dienos. „Kodėl vandenų tvarkymo įmonės dumblą iš aikštelių gali vežti į dirvas ištisus metus, o ūkininkai diskriminuojami?“

K. Navickas sutiko – gal ir perlenkta lazda. Dumblo išvežimui turėtų galioti tie patys terminai kaip ir mėšlo išvežimui.

Užventiškis ūkininkas R. Petrikas pateikė pavyzdį, kaip pūdomi neprižiūrimi valstybės miškai. Pūdamas medis išskiria daugiau anglies dvideginio negu karvių mėšlas. Tai kodėl karvės atsiduria už įstatymo ribų?

Mėsinių galvijų augintojas iš Pakražančio seniūnijos Vytautas Barkauskas tvirtino, jog ir mėšlidžių jų neturintys ūkininkai nesugebės taip greitai įsirengti. Vien leidimų statybai reikia laukti apie pusantrų metų. Be to, statyba kainuoja apie 70 – 80 tūkstančių eurų. Iš kur gauti tiek lėšų?

„Visada per mažai tam, kuris gauna, per daug tam, kuris duoda“

Taip ministras atsakė į ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių klausimą dėl didesnės paramos. „Ekologinių ūkių finansavimas – teisingas, – tikino ministras. – Ekologinės produkcijos suvartojimas Lietuvoje nedidėja. Pagaminama 8,2 procento ekologiškos produkcijos. Didžioji jos dalis eksportuojama. O vietoje parduodama neretai sumaišoma su neekologiška produkcija.

K. Navickas išreiškė viltį, jog ekologiškos produkcijos suvartojimas padidės per trumpąsias maisto grandines. Bus sukurtos paramos schemos. Be to, bus sudaryta kooperacijos darbo grupė. Susikooperavę ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai galėtų sukaupti atitinkamų prekių krepšelius ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kol kas jie pralaimi kovą su didžiaisiais prekybos tinklais.

Užventiškis daržovių augintojas Algimantas Vaupšas sakė, jog dėl pandemijos nedirbo mokyklos ir darželiai. Nepirko iš ūkininko daržovių. Apie tūkstantį tonų teks išmesti. Ar valstybė kompensuos dėl pandemijos patirtą žalą? Ministras tvirtino, jog kol kas neturįs tokios informacijos.

Kerkasių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Ildefonsas Petkevičius apgailestavo, jog žemės ūkio politikoje labai daug nežinios ir neaiškumo. Jis kėlė melioracijos griovių tvarkymo problemas, kai vienas žemės savininkas juos tvarko, kitas neprižiūri, užleidžia bebrais. Šie sugriauna ir sutvarkytąją griovio dalį.

Ministras tvirtino, jog prie griovių tvarkymo privalėtų prisidėti visi dalininkai. O melioracijai per metus skiriama tik 12 milijonų eurų. Norint išspręsti visas problemas reikėtų trigubai daugiau. Ūkininkų nuomone, tvarkyti griovius turėtų būti prievartinė žemės naudotojo prievolė.

Keltas ir laukinių gyvūnų padaromos žalos ūkininkams klausimas. K. Navickas atsakė, jog už nemedžiojamus gyvūnus žalą atlygina valstybė, už medžiojamus – medžiotojų draugija.

„Jei vilkas sudrasko telyčią, žala atlyginama. O jeigu tik apdrasko, neatlygina“, – replikavo Seimo narys R. Žemaitaitis.

Jis piktinosi, jog iš Ateities ekonomikos DNR fondo žemės ūkiui skirtos palyginti nedidelės sumos 11 procentų bus skiriama šlapynių sutvarkymui.

Kai kurie ūkininkai replikavo – gal bus sujungtos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

„Atrodom kaip lodorių kraštas“

Ūkininkas R. Petrikas pasakojo, jog į jo valdomą žemę įsiterpę apie 20 nedidelių valstybinės žemės sklypų. Juos ūkininkas išsinuomojo 25 metams. Kai įstatymas leido valstybės žemę pirkti, ūkininkas pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriui nusipirkti šiuos įsiterpusius sklypus. Tačiau jam buvo pasakyta, jog pirkti negali, nes sudaryta ilgalaikė nuoma.

„Seimas priima įstatymą, o koks nors vietinis klerkelis jo nevykdo, – piktinosi ūkininkas. – Atrodom kaip lodorių kraštas. Valstybė geriau supūdys mišką, bet jo neparduos. Lietuva mažiausiai teršianti šalis. Leiskite mums dirbti. Didinti ūkių produktyvumą. Ministras turi atstovauti žemdirbiams. Bet susidaro įspūdis, kad jam labiau rūpi aplinkosauga. Jei tokia situacija tęsis, dar likusieji kaime važiuosime į Londoną užpakalių valyt.“

„Mes esame jau įvykdę visus Europos sąjungos reikalavimus. Esame viena iš mažiausiai aplinką teršiančių šalių Europos sąjungoje“, – užventiškiui pritarė ir tytuvėniškis ūkininkas Martynas Puidokas.