Ar gydymo įstaigos atlaikys reformą?

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Į Kelmės ligoninę, ją renovuojant, statant jungiamąjį koridorių ir atnaujinant patalpų vidų bei perkant diagnostinę aparatūrą investuotos milijoninės lėšos. Mažinti joje paslaugų būtų neracionalu.
Seimas uždegė žalią šviesą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai. Pertvarkos iniciatoriai tvirtina, jog siekiama kuo daugiau paslaugų koncentruoti daugiaprofilinėse ligoninėse, gerinti jų kokybę, siekti, kad mažiau žmonių gydytųsi stacionaruose ir daugiau naudotųsi ambulatorinėmis paslaugomis. Esą Lietuva pagal gydytojų, tenkančių šimtui tūkstančių gyventojų skaičių ir pagal apsilankymų pas gydytojus skaičių pirmauja Europoje. Bet lietuvių sveikatos būklė – viena iš blogiausių ir mirtingumas – vienas iš didžiausių.
Pertvarka bus vykdomas pastaruosius penkerius metus. Jos neišvengs šešiasdešimties savivaldybių gydymo įstaigos. Ne išimtis – ir Kelmė.

Uždarytų Vaikų ligų skyrių, plėstų Slaugos

Kelmės ligoninėje šiuo metu veikia stacionarūs Vidaus ligų, Chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, Priėmimo-skubiosios pagalbos ir Slaugos bei palaikomojo gydymo skyriai.

Anksčiau veikė ir Vaikų ligų skyrius. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos jo veikla buvo sustabdyta. Vaikų ligų skyriaus patalpose, padidėjus užsikrėtusiųjų srautui, buvo gydomi koronavirusu užsikrėtę ligoniai.

Kadangi pertvarkos tikslas mažinti stacionarių paslaugų, Kelmės ligoninėje ketinama atsisakyti Vaikų ligų skyriaus. Mat poreikis yra nedidelis. Vaikai būtų gydomi dienos stacionare. O esant reikalui, vežami į Šiaulių ar kitas ligonines, kur yra stacionaras. Pacientų pavėžėjimams pertvarkos plane numatytos lėšos. Toks žingsnis turėtų atliepti pertvarkai.

Be to, ketinama dešimčia lovų praplėsti Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių.

Neaiškumai dėl Chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos paslaugų

Ministerijos atstovai anksčiau ragino Kelmės ligoninę atsisakyti chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos paslaugų. Siūlė palikti tik dienos stacionarą. Tačiau vėliau tonas sušvelnėjo.

Mat, Valstybinė ligonių kasa atsisakyti Chirurgijos stacionaro siūlo tik toms savivaldybėms, kuriose gyvena ne daugiau kaip 21 tūkstantis gyventojų. Kelmės rajone dar yra 24 tūkstančiai gyventojų. Todėl šis reikalavimas čia negaliotų.

Ligonių kasos skaičiavimais, nedidelės rajonų ligoninės gali išsilaikyti tik tuo atveju, kai Vidaus ligų bei Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose yra bent 90 lovų. Kelmės ligoninės skyriuose yra 134 lovos. Išplėtus Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, lovų dar padaugės.

Pavyksta rasti ir Kelmėje norinčių dirbti gydytojų chirurgų, todėl būtų apmaudu, jeigu vėl būtų kėsinamasi į skyrių.

Jeigu veiktų tik dienos stacionaras nebūtų galimos rimtesnės operacijos.

„Kaip žmogus, vos atsigavęs po narkozės galėtų eiti namo? – ministerijos siūlymų operuoti dienos stacionare nesupranta ir Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius. – Į operacines įdėti dideli pinigai, nupirkta visa reikalinga įranga. Sugriauti galima viską. Ir greitai. Jau buvo tokių revoliucijų. O kai reikia sukurti ką nors naujo, sudėtinga. Neketiname imtis drastiškų veiksmų. Juo labiau, kad neapibrėžtos ir reformos finansavimo sąlygos. Manau, jog reformos tikslas turėtų būti patobulinti sistemą, o ne ją išderinti, suardyti ir sugriauti. Būtų nusikaltimas ir prieš gyventojus, ir prieš medikus. Juolab, kad pastaruoju metu Kelmės ligoninėje įvyko daug gerų poslinkių.“

Išsaugoti tai, ką turime

Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė apie pertvarką kol kas kalba atsargiai. Nežinia ką Sveikatos ministerija leis, kokius žingsnius palaimins ir kokių – ne. „Norime išsaugoti tai, ką turime, kuo mažiau prarasdami, – santūriai kalba direktorė. – Planą suderinome su rajono meru.“

O į sveikatos apsaugą Kelmės rajone investuota tikrai nemažai. Renovuoti ligoninės ir Pirminės sveikatos priežiūros centro pastatai. Pastatytas jungiamasis koridorius, nupirkta modernios įrangos.

Kaip informavo Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, pastaruoju metu pasirūpinta, kad palatose būtų tiekiamas deguonis.

Ligoninės pastate veikia konsultacijų poliklinika, kurioje dirba visų sričių specialistai.

Beje, daugelis gydytojų važinėja iš kitų miestų, jų išlaikymas kainuoja trisdešimčia procentų brangiau negu vietoje gyvenančių. Tačiau ligoninė pajamos amortizuoja praradimus. Mat, Konsultacijų poliklinikos specialistų, Slaugos skyriaus paslaugomis naudojasi ir kitų rajonų gyventojai. Ligoninė turi neblogą reabilitacijos paslaugų bazę, todėl ir ja kartais naudojasi kitų rajonų gyventojai.

Ar įsikurs Sveikatos centras?

Gydymo įstaigų pertvarkos prioritetai – slauga, terapija, dienos paslaugų plėtra, ambulatorinių globos ir slaugos paslaugų integracija. Esą pacientai savo savivaldybėje privalo gauti bazines paslaugas, o kitas – daugiaprofilinėse ligoninėse. Siūloma steigti Sveikatos centrus, sujungiant vienoje savivaldybėje esančias gydymo įstaigas.

Kelmės rajono politikai taip pat svarsto tokio centro įkūrimo galimybę sujungiant Pirminės sveikatos priežiūros, Bendrosios praktikos gydytojų ir Psichikos sveikatos centrus. Jiems vadovautų vienas konkursą laimėjęs vadovas. O Šaukėnų ambulatorija ir Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centras galėtų veikti kaip šio centro filialai. Mat, kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai pagal pertvarkos reikalavimus bus nustatytas privalomų bazinių paslaugų paketas. Jeigu neturės galimybių jų suteikti, privalės sudaryti sutartį su kita gydymo įstaiga, kuri tas paslaugas suteiks.

Pertvarkos plane akcentuojama ir skubi pagalba bei jos centralizacija. Šį reikalavimą Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centras įvykdys perduodamas greitosios pagalbos paslaugas Šiaulių gydymo įstaigoms.

Kaip informavo Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, pagal gyventojų skaičių Kelmės rajonui priklausė tik pusantro greitosios medicinos pagalbos ekipažo. Savivaldybė išlaikė du ekipažus. Nes rajono teritorija – labai didelė. Įveikdama atstumus greitoji pagalba sugaišdavo nemažai laiko. „Gal, centralizavus greitosios pagalbos paslaugas, greitoji, pavyzdžiui, į Karklėnus, esančius keliasdešimt kilometrų nuo Kelmės, atvyks ne iš Kelmės, o iš Telšių, nes iš ten bus arčiau“, – svarsto S. Jokubauskas.