Naujausios
Ar etninės kultūros žinovas vertas darbo?
Kelmėje užvirė diskusija dėl Aklųjų ir silpnaregių draugijos folkloro ansamblio „Ramočia“, pelniusio „Aukso paukštės“ nominaciją, vadovo Valdo Rutkūno įdarbinimo.
Savivaldybės administracijos direktorė mano, jog reikia išnaudoti etninės kultūros žinovo potencialą ir sukurti jam darbo vietą. Oponentai sako, jog pirma turi būti sukurta darbo vieta, po to konkurso būdu priimtas darbuotojas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Draugija ansamblį atiduotų Kultūros centrui
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos Kelmės skyriaus pirmininkė Janina Samušienė parašė raštą Savivaldybės administracijai. Rašte prašo skirti etatą „Ramočios“ folkloro kolektyvo vadovui Valdui Rutkūnui.
Pirmininkės nuomone, ansamblį, kuriame dainuoja silpnaregiai, galėtų perimti kultūros centras. O jo vadovui iš rajono biudžeto galėtų būti mokamas atlyginimas kaip ir kitiems būrelių vadovams. Juolab kad ansamblis yra unikalus, pripažintas visoje respublikoje, pelnęs „Aukso paukštės“ nominaciją, išleidęs kompaktinių plokštelių.
Vadovas atiduoda nemažai laiko mokydamas ansamblio narius. Su neįgaliais žmonėmis žymiai sunkiau dirbti. O atlyginimą iš draugijos lėšų gauna tik aštuonis mėnesius per metus – po ketvirtadalį minimalaus atlyginimo.
Viza „įdarbinti“
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė ant J. Samušienės kreipimosi užrašė: „Ieškoti galimybių įdarbinti“ ir atidavė savo pavaldiniams.
Tačiau direktorės „viza“ užkliuvo opozicijai. „Neetiška. Išeitų, jog etatas tempiamas prie konkretaus žmogaus,“ – abejonėmis dėl tokio direktorės sprendimo dalijosi Tarybos narys Egidijus Ūksas.
Direktorė, kuri kaip ir V. Rutkūnas domisi senąja baltų kultūra, griežtai laikosi savo pozicijos: „Valdą Rutkūną kviečiasi Vilnius, Šiauliai. Koncertuoja užsienyje. Jis yra vienas iš stipriausių Lietuvoje etninės kultūros žinovų. Rengia šventes ant piliakalnių. O Kelmei nereikalingas? Manau, jog būtina išnaudoti tokio žmogaus potencialą. Jį būtų galima įdarbinti muziejuje ir Kultūros centre. Galėtų rengti edukacines programas turistams, mokyti lietuviškų papročių, skaityti paskaitas, vadovauti „Ramočiai“.
Direktorės mintims pritarė ir Švietimo, kultūros bei sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius. „Ramočios“ pasiekimai – ženklūs. Ministerijoje stebisi, kodėl iki šiol neišspręstas V. Rutkūno įdarbinimo klausimas.
Etatą būtų galima finansuoti iš projektinės veiklos. Arba muziejuje įsteigti edukatoriaus etatą.
Pirma višta, paskui kiaušinis
Vėliau kalbinti kultūros darbuotojai pastebėjo, kad apie baltų kultūrą ir senovinius lietuvių papročius jaunimas turi žinoti, tik jos jau nesugrąžinsi kaip gyvenimo būdo. Harmonija su gamta ir kitos šios kultūros nuostatos – puikios. Tačiau reikėtų daugiau tolerancijos kitoms religijoms ir kultūroms. Galiausiai, tai šiek tiek kertasi su valstybės politika, o drauge ir su krikščioniškomis vertybėmis.
Opozicijos atstovas E. Ūksas tvirtino nieko neturįs prieš V.Rutkūną kaip asmenybę ir buvusį kolegą. Tačiau specialiai jam kurti etatą būtų akivaizdus pažeidimas.
„Tegu muziejus prašo edukatoriaus etato, skelbkime konkursą. Dalyvaus daugiau žmonių. Tuomet atsirinksime.“
Autorės nuotr.
POTENCIALAS: Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė tvirtina, jog būtina išnaudoti etninės kultūros žinovo Valdo Rutkūno potencialą.
PAŽEIDIMAS: Egidijus Ūksas mano, jog specialiai kurti darbo vietą konkrečiam žmogui – neetiška.