Naujausios
Ar atkeliaus į geležinkelininkų sostinę pertvarkų dalgis?
Į Radviliškį atvykę AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai rajono geležinkelininkams pasakojo apie pokyčius, kuriems rengiasi bendrovė.
Radviliškiečiams rūpėjo, kiek aštrus bus centralizavimo dalgis regionuose, tačiau aiškaus atsakymo į savo nerimą jie nesulaukė.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Geležinkelininkų sostinėje – pirmą kartą
Į Radviliškio lokomotyvų depe vykusį susitikimą su rajono geležinkelininkais atvyko aukščiausia AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdžia – naujasis generalinis direktorius Mantas Bartuška, jo pavaduotojas Gerimantas Bakanas ir personalo departamento direktorė Irena Balkūnė.
Šio susitikimo radviliškiečiai laukė, nes geležinkelininkus jau kuris laikas neramina numatomos pertvarkos bendrovėje ir dėl to galima grėsmė daliai darbuotojų regionuose likti be darbo.
Neseniai bendrovei vadovaujantis 33 metų M. Bartuška prisipažino, jog Radviliškyje, dar vadinamame geležinkelininkų sostine, apsilankęs pirmą kartą.
„Pirmas įspūdis nustebino. Pamačiau, kad čia labai didelis inžinerinis potencialas, stiprūs depai, dirba žmonės su motyvacija“, – apie pažintį su rajono geležinkelių įmonėmis sakė M. Bartuška.
Vadovybės ambicijos: iš nuostolių – į pelną
Nors praėjusius metus „Lietuvos geležinkeliai“ baigė su 2 milijonų eurų nuostoliu, M. Bartuška išsakė drąsias ambicijas ir norus tapti efektyvia, pelninga, dividendus mokančia bendrove, turinčia pačią geriausią komandą, kuri, anot M. Bartuškos, ir yra didžiausias įmonės turtas.
Tarp bendrovės prioritetų – krovinių vežimo sritis ir jos gerinimas, siekiant iš užimamos vietos Europoje įeiti į pagrindinių Europos kompanijų penketuką. Užsiminta ir apie Rail Baltica projektą, padėsiantį padidinti keleivių vežimo greitį iki 240 kilometrų per valandą.
Paslaugos atlikimo greičiu, anot M. Bartuškos, išsiskirs ir „Pajūrio ekspresas“, iš Vilniaus be sustojimų vešiantis keleivius į pajūrį.
Ne kartą pabrėžęs bendrovės siekį – darbo efektyvinimą, geležinkelių vadovas supažindino su 8 žingsnių programa jam didinti.
„Puikiai žinome, kas yra ne taip – daug biurokratijos administraciniame aparate, per daug viduriniosios grandies viršininkų, pasenusi darbo užmokesčio apskaitos sistema, neefektyvus vadovavimas, per žemas darbuotojų ugdymas. Todėl norime peržiūrėti sistemas, kurti naują personalo struktūrą“, – kalbėjo vadovas.
Jis pasisakė ir apie galimybę remontuoti ne tik savo, bet ir kitų lokomotyvus. Apie tai esą jau kalbama su lenkais, estais, suomiais.
„Lietuvos geležinkeliai“ turi apie 8 tūkstančius vagonų, kurie nebuvo efektingai panaudojami. Anot M. Bartuškos, juos reikia suremontuoti prieš išleidžiant į rinką.
Pasak M. Bartuškos, reikia pagalvoti ir apie tai, ar nereikėtų atsisakyti perteklinių teritorijų, sandėlių, gal ir kai kurio autoūkio.
„Gal reikėtų atsisakyti brangių vietų, pavyzdžiui prie Vilniaus geležinkelio stoties, išnuomoti laisvą plotą ofisams, parduotuvėms ir taip atpiginti keleivių bilietus? Reikia atsisakyti neefektyvių funkcijų ir išgryninti savo veiklą“, – galimus kelius vardijo generalinis direktorius.
Kol kas pertvarkų procesai dar neprasidėję. Anot M. Bartuškos, programos įgyvendinimas gali užtrukti ir 2-3 metus.
Kritikos strėlės – iš profsąjungų
Radviliškio lokomotyvų depo profesinės sąjungos pirmininkui Rimantui Gedvilui, kaip ir kitiems į susitikimą atėjusiems geležinkelininkams, be bendrovės perspektyvų, labiausiai rūpėjo jų depo likimas.
Darbuotojų vardu kalbėjęs profsąjungų atstovas išsakė bendrą radviliškiečių nerimą:
„Iš praktikos žinome: kai einama centralizacijos keliu, visada nukenčia šaknelės, o viršūnės tik auga. Ar mes to išvengsime? Pasakykit vieną kartą, kiek mažės biurokratinio aparato? Laukiam viltingų ir teisingų sprendimų regionų atžvilgiu, nes patys matėt – mes potencialo turim“.
R. Gedvilas „Lietuvos geležinkelių“ valdžiai išsakė ir kritikos dėl centralizuotų pirkimų, vaikų vasaros poilsio bei atlyginimų, kurie esą jau senokai yra nebeprestižiniai, kokie būdavo.
„Taip, pas mus nėra vokelių, išlaikomos socialinės garantijos, tačiau 630 eurų vidurkis jau tapo nebeadekvatus šiandieninei situacijai, įdėtam indėliui bei turimai kvalifikacijai.
Nerimaujame, kad centralizavimas nepraeitų buldozeriu. Mūsų potencialas – techninis, inžinerinis – yra didelis. Tai turėtų išlikti. Žadama, jog mūsų, gamybininkų, mažinimai atseit nepalies, bet mes turime ir infrastruktūros padalinį, kitus – juk tai daugiašakė sistema“, – po susitikimo redakcijai sakė profsąjungų pirmininkas.
Nuo profsąjungų kliuvo ir bendrovės leidžiamam laikraštėliui, kuriame esą yra per daug valdžios savireklamos.
Į šilumvežį – su maišeliais?
Priekaištų dėl darbo ir laisvalaikio turėjo ir kiti geležinkelininkai. Anot jų, lokomotyvų mašinistai negali sau leisti pabūti su šeima, nes turi dirbti, kai visi ilsisi. Darbų pasiskirstymas esą nėra tolygus.
Rajono geležinkelininkai abejojo ir „Pajūrio ekspreso“ maršruto efektyvumu. Anot jų, pirmiausia jam parinktas neefektyvus laikas, nes iš Vilniaus išvažiuojama 11 valandą.
„Ką veikti pajūryje atvažiavus 15-16 valandą? Ar pakaks važiuojančiųjų, jei ekspresas niekur nestoja ir veža tik vilniečius?“, – naujovės efektyvumu abejojo geležinkelininkai.
Nors tą išsakė tik redakcijai, geležinkelininkai piktinosi ir kelerius metus egzistuojančia tvarka, kai šilumvežį turi vesti mašinistas be padėjėjo.
Vyrai kalbėjo apie nuovargį, važiuojant be sustojimų ir po 10 valandų. Užsiminta ir apie fiziologines problemas: vienas dirbdamas, mašinistas neturi galimybės nueiti net į tualetą, nes kas minutę turi spaudyti važiavimo budrumo mygtuką.
„Jei mes prašysime sustojimo, sustabdysime viso mazgo veiklą, juk už tavęs važiuoja kiti sąstatai. Nepatikėsit, bet gamtiniams reikalams atlikti vežiojamės butelius ir maišelius“, – piktinosi vyrai.
Jie buvo įsitikinę – vadovybė eina link to, kad Radviliškio depas liks tarpiniu depu tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir todėl darbuotojų jame liks mažiau. Esą jau dabar ant persirengimo spintelių iškabinti siūlymai pereiti dirbti į Vilniaus ir Klaipėdos depus.
„Pereisim mes, turėsim kartu pasiimti ir šeimas, kurioms ten teks tvirtintis iš naujo. O kas tada liks Radviliškyje?“, – dėl ateities nerimavo geležinkelininkai.
Ir nors bendrovės generalinis direktorius paminėjo, jog pirmiausia bus mažinama išpūsta administracija, o ne darbininkų etatai, regis, radviliškiečių šie pažadai nenuramino. Juolab, kad konkrečių skaičių ir faktų jiems pateikta nebuvo.
Autorės nuotr.
Radviliškio lokomotyvų depo profsąjungų pirmininkas Rimantas Gedvilas (stovi) geležinkelių vadovybei pažėrė ir klausimų, ir priekaištų.
Su radviliškiečiais susitikęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška (kairėje), jo pavaduotojas Gerimantas Bakanas geležinkelininkams pasakojo apie bendrovės prioritetus ir vizijas, bet konkrečių planų nepateikė.
Geležinkelininkų sostine vadinamo Radviliškio depai ir jų darbuotojai su nerimu laukia pertvarkų „Lietuvos geležinkelių“ bendrovėje.