Apylinkių istoriją saugo Triškoniai

Apy­lin­kių is­to­ri­ją sau­go Triš­ko­niai

T­riš­ko­nių bei ap­lin­ki­nių kai­mų šven­tė­je „Ir li­ko tik se­nas ąžuo­las pa­lau­kėj“ prie Triš­ko­nių bend­ruo­me­nės cent­ro na­mų ati­deng­tas kop­lyts­tul­pis ke­tu­riems iš­ny­ku­siems so­džiams at­min­ti. Jo ini­cia­to­riai, bend­ruo­me­nės ak­ty­vis­tai jau­čia­si įpa­rei­go­ti iš­sau­go­ti apy­lin­kių is­to­ri­ją.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Su­si­bū­rė kraš­tie­čiai

Šven­tės pra­džio­je iš­ny­ku­sių kai­mų at­sto­vai bend­rai už­de­gė ren­gi­nio au­ku­rą, da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais apie tik is­to­ri­jo­je li­ku­sius Pu­piš­kius, Ju­diš­kius, Bar­ga­vo­nius. Pak­vie­tus pri­si­min­ti Pa­duo­bius, neat­si­šau­kė nie­kas – net se­nų­jų triš­ko­nie­čių at­min­ty­je apie šį kai­mą teiš­li­ku­sios ke­lios pa­dri­kos nuo­tru­pos.

Tau­to­dai­li­nin­ko Egi­di­jaus Im­po­lio su­kur­tą pen­kių skulp­tū­rų kop­lyts­tul­pį pa­šven­ti­no Lin­ku­vos pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Ed­var­das Zei­do­tas.

Bu­vu­sių iš­ny­ku­sių kai­mų gy­ven­to­jų pa­li­kuo­nys, gi­mi­nai­čiai fo­tog­ra­fa­vo­si prie kop­lyts­tul­pio. Šven­tės da­ly­viams įteik­tos kor­te­lės su nau­jo­jo Triš­ko­nių me­ni­nio ak­cen­to vaiz­du.

Iš vi­sos Lie­tu­vos su­va­žia­vę kraš­tie­čiai klau­sė­si Triš­ko­nių bend­ruo­me­nės ka­pe­los (va­do­vas Ge­di­mi­nas Gu­da­vi­čius) mu­zi­kan­tų bei dai­ni­nin­kų kon­cer­to, Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro vy­rų vo­ka­li­nio an­samb­lio „Šiau­rys“ (va­do­vas Met­har­das Zu­bas) at­lie­ka­mų kū­ri­nių.

Dar vie­na kai­mo šven­čių tra­di­ci­ja – čia pat ruo­šia­mos „gas­pa­di­nių vai­šės“ ren­gi­nio da­ly­viams. Šie­met jiems žir­nių ko­šę ga­mi­no triš­ko­nie­tės šei­mi­nin­kės Ire­na Vai­čiu­lie­nė, Sand­ra Dičk­la­pie­nė bei Ra­sa Liuč­vai­kie­nė, o žu­vie­nę vi­rė Guos­ta­ga­lio kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Vir­gi­ni­ja Jo­cie­nė.

Me­dy­je at­gi­ju­si praei­tis

Triš­ko­nių bend­ruo­me­nės cent­ro pir­mi­nin­kė Ja­ni­na Ra­mo­nie­nė kop­lyts­tul­py­je vaiz­duo­ja­mas fi­gū­ras ko­men­tuo­ja taip:

an­ge­las cent­ri­nė­je da­ly­je su ki­tas kom­po­zi­ci­jos skulp­tū­ras jun­gian­čia tau­ti­ne juos­ta – Triš­ko­nių sim­bo­lis. Nes jie, iš­li­kę di­džiau­siu ir skait­lin­giau­siu kai­mu, yra įpa­rei­go­ti iš­sau­go­ti apy­lin­kių is­to­ri­ją bei tra­di­ci­jas, per­duo­ti jas atei­nan­čioms kar­toms;

tau­ti­nė juos­ta sim­bo­li­zuo­ja se­no­jo kai­mo žmo­nių dva­sios vie­ny­bę, bend­ruo­me­niš­ku­mą;

Ju­diš­kiams skir­tas sto­gas­tul­pis vaiz­duo­ja dū­de­le gro­jan­tį pie­me­nė­lį. Tai – pri­mi­ni­mas apie Ju­diš­kių dva­ro po­nią, gar­sė­ju­sią nuo­lat ren­gia­mo­mis di­de­lė­mis šven­tė­mis;

Pu­piš­kiams, apy­lin­kė­se ži­no­miems darbš­čiais gy­ven­to­jais, skir­ta ja­vap­jū­tės sce­na su mer­gai­tės grė­bė­jos fi­gū­ra;

Bar­ga­vo­nių, ku­riuo­se gy­ve­no dau­giau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių, sim­bo­liu pa­si­rink­ta ra­te­liu ver­pian­ti mo­čiu­tė;

Pa­duo­biams skir­tas sė­jė­jas, ran­ko­mis be­rian­tis grū­dus į dir­vą, pri­me­na, kaip bu­vo dir­ba­ma se­na­ja­me kai­me.

Kop­lyts­tul­pio kom­po­zi­ci­jos idė­ja triš­ko­nie­tėms J. Ra­mo­nie­nei, Da­nu­tei Do­vy­dai­tie­nei ir Ja­ni­nai Bur­kaus­kie­nei ki­lo šių me­tų pra­džio­je.

„Dėl pa­mink­lo iš­ny­ku­siems kai­mams dis­ku­ta­vo­me ir su triš­ko­nie­čiais, ir kraš­tie­čiais. Bu­vo siū­ly­mų tų kai­mų vie­to­se pa­sta­ty­ti pa­mink­li­nius ak­me­nis su už­ra­šais. Ta­čiau kai kur ne­bė­ra nei ke­liu­kų, nei me­de­lio – vien dir­ba­mi lau­kai. To­kio­se vie­to­se esan­tys at­min­ties ženk­lai bū­tų lan­ko­mi re­tai ir trum­pam. O prie bend­ruo­me­nės na­mų, ku­riuo­se nuo­lat vyks­ta ren­gi­niai, kop­lyts­tul­py­je įra­šy­tus kai­mų pa­va­di­ni­mus žmo­nės ma­tys nuo­lat“, – ar­gu­men­tuo­ja pa­si­rin­ki­mą J. Ra­mo­nie­nė.

Tuo la­biau kad apy­lin­kių kai­mai te­be­nyks­ta: yra so­džių, be­tu­rin­čių vos po vie­ną gy­ven­to­ją. To­kiems kai­mams vi­siš­kai iš­tuš­tė­jus, kop­lyts­tul­pio kom­po­zi­ci­ja bus pa­pil­dy­ta jiems skir­tais sto­gas­tul­piais.

Is­to­ri­ja ren­ka­ma po kruo­pe­lę

Šven­tės da­ly­viams J. Ra­mo­nie­nė pa­pa­sa­ko­jo, ką su­ži­no­jo apie kop­lyts­tul­py­je įam­žin­tus kai­mus.

Ju­diš­kiai bu­vo kai­mas prie to pa­ties pa­va­di­ni­mo dva­ro, val­džiu­sio apie aš­tuo­nias­de­šimt hek­ta­rų že­mės. Čia gy­ve­no dva­ri­nin­kai – po­nia Brei­me­lie­nė, lat­viai Ja­nei­ka bei Ple­vi­ni­kai.

Bu­vęs Ju­diš­kių gy­ven­to­jas, 92-jų Bo­les­lo­vas Žars­kis (šiuo me­tu gy­ve­nan­tis pas ar­ti­muo­sius La­bo­ruo­se) J. Ra­mo­nie­nei iš­var­di­jo kai­mo so­dy­bų gas­pa­do­rius: Žars­kiai, Nar­vy­dai, Ja­siū­nai, Šmi­tai, Šum­naus­kai, Griau­di­niai, Ši­mo­liū­nai, Gu­taus­kie­nė, Da­raš­ke­vi­čiai. B. Žars­kio mi­nė­tus Ste­po­nai­čius ir Ma­li­naus­kus pri­si­mi­nė ir pa­ti is­to­ri­jos rin­kė­ja – gar­sė­ju­sius kaip ypa­č darbš­čius ko­lū­kie­čius. To­kiu pat darbš­tu­mu ir są­ži­nin­gu­mu J. Ra­mo­nie­nės at­min­ty­je įstri­gę Ka­ni­šaus­kai bei Jo­nai­čiai iš Pu­piš­kių. Pas­ta­ra­ja­me kai­me dar gy­ve­no Če­pu­lio­niai, Vai­te­kū­nai, Ei­du­kai, Bro­ny­tė ir Bro­nius bei Ma­ri­jo­na ir Jo­nas Bu­čai, Ka­zo­kai­čiai.

J. Ra­mo­nie­nei ži­no­mos tik tri­jų iš Bar­ga­vo­nių kai­mo so­dy­bų sa­vi­nin­kų pa­var­dės – Jo­nai­čiai, Ju­re­vi­čiai ir Venc­kū­nai. Ne kiek di­des­ni bu­vo ir Pa­duo­biai, sa­vo pa­va­di­ni­mą ga­vę nuo ypač duo­bė­to žvyr­ke­lio pro kai­mą. Pa­duo­biuo­se gy­ve­no Ani­lio­niai, Bal­mo­nai, Ja­ru­tie­nė, lat­viai Tru­čins­kai.

1949-ai­siais Ju­diš­kiuo­se ir Pu­piš­kiuo­se bu­vo įkur­tas „Ga­ly­bės“ ko­lū­kis. Po ket­ve­rių me­tų šis bei La­bo­ruo­se bu­vęs „Vie­ny­bės“ ko­lū­kis pri­jung­ti prie Triš­ko­niuo­se vei­ku­sios „Auš­ros“.

Rink­da­ma in­for­ma­ci­ją apie iš­ny­ku­sius kai­mus, J. Ra­mo­nie­nė nau­do­jo­si Triš­ko­niuo­se dar li­ku­siais pa­sta­ro­jo ko­lū­kio do­ku­men­tais.

„Iš­ny­ku­sių kai­mų se­nų­jų gy­ven­to­jų te­ži­nau vos po­rą – jau mi­nė­tą B. Žars­kį bei Triš­ko­niuo­se pas gi­mi­nes gy­ve­nan­čią 91-erių Teo­do­rą Ka­ni­šaus­kie­nę. Ta­čiau il­gaam­žiai ma­žai ką be­pri­si­me­na. O bu­vu­sių gy­ven­to­jų pa­li­kuo­nys pri­si­pa­žįs­ta, kad bū­da­mi jau­ni ne­si­do­mė­jo kai­mų is­to­ri­jo­mis, ir jos nu­grimz­do už­marš­tin, mi­rus se­nie­siems so­die­čiams. Pri­siei­na ži­nias rink­ti po kruo­pe­lę. Teks pa­si­sku­bin­ti už­ra­šy­ti ir šio­mis die­no­mis nyks­tan­čių kai­mų is­to­ri­jas – kol dar yra, kas jas pa­pa­sa­ko­ja“, – sa­ko J. Ra­mo­nie­nė.

Triš­ko­nių kai­mo bend­ruo­me­nės cent­ro ar­chy­vo nuo­tr.

FO­TO­SE­SI­JA: Fo­to­se­si­ją prie ką tik pa­šven­tin­to kop­lyts­tul­pio su­ren­gė Triš­ko­nių ka­pe­los sa­vi­veik­li­nin­kai.

AU­KU­RAS: Šven­tės au­ku­rą už­de­gė iš­ny­ku­sių kai­mų at­sto­vai.

IS­TO­RI­JA: Triš­ko­nių bend­ruo­me­nės cent­ro pir­mi­nin­kė Ja­ni­na Ra­mo­nie­nė ren­ka iš­ny­ku­sių kai­mų is­to­ri­jas.

ORAS: Šven­tės da­ly­vių oras ne­le­pi­no – ne kar­tą te­ko slėp­tis po skė­čiais.

AT­MIN­TIS: Kle­bo­no Ed­var­do Zei­do­to pa­šven­tin­tas kop­lyts­tul­pis pri­mins iš­ny­ku­sius Pu­piš­kių, Ju­diš­kių, Bar­ga­vo­nių ir Pa­duo­bių kai­mus.