Apsauga nuo telefoninių sukčių – ne įtarumas, o atsargumas

Ap­sau­ga nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių – ne įta­ru­mas, o at­sar­gu­mas

25 me­tus po­li­ci­jo­je dir­ban­tis Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ras Re­na­tas Kens­ta­vi­čius itin ge­rai ži­no  te­le­fo­ni­nių su­kčių veik­los me­to­dus.

Pa­rei­gū­no tvir­ti­ni­mu, grei­tai ga­li­ma at­pa­žin­ti ap­ga­vi­kus ir nuo jų ap­si­sau­go­ti.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Maž­daug de­šimt me­tų neats­lūgs­ta te­le­fo­ni­nių su­kčių ban­ga. Kas­met Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas at­lie­ka kar­tais iki de­šim­ties iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl te­le­fo­ni­nių su­kčia­vi­mų.

Šį ru­de­nį pra­dė­ti pen­ki ty­ri­mai. Dėl to su­lai­ky­tas vie­nas Ma­žei­kių ra­jo­no gy­ven­to­jas, ku­rį pa­rei­gū­nai va­di­na „ko­jo­mis“. Jis at­vyk­da­vo pas žmo­nes paim­ti pi­ni­gų, ku­riuos ati­duo­ti įti­kin­da­vo ki­ti su­kčiai, pa­skam­bi­nę te­le­fo­nu.

Kiek anks­čiau šie­met su­lai­ky­ti ke­li Nau­jo­sios Ak­me­nės gy­ven­to­jai, ku­rie jau ne kar­tą teis­ti. Jų nu­si­kals­ta­mą vei­ką su­da­rė dvy­li­ka epi­zo­dų.

Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė lau­kia te­le­fo­ni­nio su­kčiaus, ku­ris su­lai­ky­tas kaip va­gių gau­jos na­rys. Va­gys nuo 2015 me­tų va­sa­ros dau­giau­sia Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je ir Ven­to­je vo­gė tur­tą iš ga­ra­žų, san­dė­liu­kų, so­do na­me­lių, ūkio pa­sta­tų – apie pus­šim­tį kar­tų.

Įta­ria­ma­jam bu­vo skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė suė­mi­mas. Pa­si­bai­gus ter­mi­nui jis lais­vė­je po ke­lių sa­vai­čių ėmė­si te­le­fo­ni­nių ap­ga­vys­čių, ta­čiau pa­rei­gū­nai įta­ria­mą­jį at­pa­ži­no ne­to­li pa­si­rink­tos au­kos na­mų ir su­lai­kė.

Te­le­fo­ni­niai su­kčiai ypač daž­nai te­le­fo­nu pri­si­sta­to pa­rei­gū­nais. Ta­čiau į na­mus paim­ti pi­ni­gų atei­na neu­ni­for­muo­ti.

Pa­sak Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Veik­los sky­riaus vir­ši­nin­ko R. Kens­ta­vi­čiaus, dau­ge­lis or­ga­ni­za­to­rių – ka­lė­ji­muo­se baus­mes at­lie­kan­tys nu­si­kal­tė­liai.

Daž­nas jų jau anks­čiau teis­tas už te­le­fo­ni­nius su­kčia­vi­mus, to­dėl yra psi­cho­lo­giš­kai pa­si­ren­gę  ap­gau­ti pa­si­rink­tą au­ką. Tu­ri įti­ki­nė­ji­mo įgū­džių. Ape­liuo­ja į žmo­nių jaus­mus stai­giai pa­me­luo­da­mi, kad ku­rį iš ar­ti­mų­jų iš­ti­ko bė­da.

Daž­nai pir­miau­sia te­le­fo­no ra­ge­ly­je pa­si­girs­ta verks­mas, pa­skui krei­pia­ma­si „ma­ma“. Pa­sa­ko­ja­ma, kad ne­ty­čia ką nors su­ža­lo­jo, to­dėl ga­li bū­ti iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la. Ji ne­bū­tų ke­lia­ma, jei gau­tų pi­ni­gų at­si­ly­gin­ti. Ga­liau­siai verks­mo grau­di­na­ma ko­kia se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris puo­la ieš­ko­ti pra­šo­mos su­mos.

Nu­si­kal­tė­liai pa­si­sten­gia, kad ne­greit at­si­to­kė­tų au­ka. To­dėl su ja ne­nut­rau­kia po­kal­bio net iki va­lan­dos – kol pri­si­sta­to „ko­jos“ paim­ti pi­ni­gų. Tad tik juos pra­ra­dęs nu­ken­tė­jusysis su­si­vo­kia pa­skam­bin­ti ku­riam iš gi­mi­nai­čių.

„Ap­ga­vi­kų ne­su­ge­ba at­pa­žin­ti žmo­nės dėl sa­vo nai­vu­mo, – sa­kė R. Kens­ta­vi­čius. – To­kių pa­si­tai­ko įvai­rių pro­fe­si­jų ir iš­si­la­vi­ni­mo. Net tu­rin­tys tei­si­nį. Daž­niau­siai – se­ny­vi“.

Ak­me­nės ra­jo­ne pi­ni­gus ati­da­vė mo­te­ris, ku­ri prieš ke­le­rius me­tus jau taip bu­vo ap­gau­ta.

Anot R. Kens­ta­vi­čiaus, re­te­ny­bė, kad pa­ju­tęs pink­les žmo­gus su­ge­ba pra­neš­ti po­li­ci­jai, o ta­da ji su­ren­gia pa­sa­lą. Pas­ku­ti­nį kar­tą tai bu­vo maž­daug prieš še­še­rius me­tus.

Daž­niau­siai į pa­sa­las vyks­ta pa­rei­gū­nai, pa­tys su­kau­pę in­for­ma­ci­ją. Vie­nas iš to­kių bū­dų – at­lie­kant te­le­fo­ni­nių po­kal­bių kont­ro­lę.

Nu­si­kal­ti­mo or­ga­ni­za­to­riai ieš­ko bend­ri­nin­kų tarp į lais­vę grį­žu­sių bu­vu­sių ka­me­ros drau­gų. To­kie su­ran­da ki­tų pa­gal­bi­nin­kų, ku­rie už ati­tin­ka­mą at­ly­gį su­tik­tų paim­ti iš au­kos pi­ni­gus. Kol ati­tin­ka­ma jų da­lis pa­sie­kia or­ga­ni­za­to­rių, praei­na net per ke­tu­rių  pen­kių bend­ri­nin­kų ran­kas.

Po­li­ci­jai, su­čiu­pus ku­rį iš nu­si­kal­tė­lių, ne vi­sa­da pa­vyks­ta pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn vi­sus bend­ri­nin­kus.

Dėl te­le­fo­ni­nio su­kčia­vi­mo ne vi­si tei­sia­mų­jų suo­le at­si­dū­rę nu­si­kal­tė­liai su­lau­kia rea­lios lais­vės atė­mi­mo baus­mės. Gro­tų iš­ven­gia pir­mą kar­tą tuo už­siė­mę žmo­nės. Jei anks­čiau teis­tas, o ypač jei teis­tu­mas ne­pa­si­bai­gęs – ten­ka ka­lė­ti iki dve­jų me­tų.

Iš­vi­lio­tus pi­ni­gus nu­ken­tė­ju­siems žmo­nėms pa­vyks­ta at­gau­ti daž­niau­siai tik ta­da, jei iš­kart su­lai­ko­mas nu­si­kal­tė­lis su įkal­čiais.

„Ge­riau­sias vais­tas ap­si­sau­go­ti – ne įta­ru­mas, o at­sar­gu­mas“, – sa­kė R. Kens­ta­vi­čius.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Veik­los sky­riaus vir­ši­nin­ką Re­na­tą Kens­ta­vi­čių ir­gi yra ban­dę ap­gau­ti te­le­fo­ni­niai su­kčiai.