Naujausios
Aplinkos ministras klausė: „Kuo aš jums galiu padėti?“
Kelmėje lankėsi aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir jo pavaduotojas Almantas Petkus.
Jie susitiko su Savivaldybės darbuotojais. Vėliau lankėsi Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre, kur bendravo su keliasdešimt rajono verslininkų.
Pavakarę Kelmės kultūros centre ministerijos atstovai susitiko su negausiai susirinkusia miesto visuomene.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Jau pradėjo įsisavinti Europos paramą
Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre aplinkos ministras Valentinas Mazuronis savo kalbą pradėjo nuo klausimo: „Kuo aš jums galiu padėti?“.
Svečiai kalbėjo labai trumpai. Pasidžiaugė, kad Kelmės savivaldybė lyderiauja renovuodama daugiabučius.
Informavo, jog Aplinkos ministerija pati pirmoji pasirašė sutartį dėl 2014 – 2020 metų Europos paramos. Iš paramos 180 milijonų bus skirta vandentvarkai, 1 milijardas 300 milijonų – daugiabučių renovacijai ir 300 milijonų litų – atliekoms tvarkyti. Pusė atliekų tvarkymui skirtos sumos atiteks savivaldybėms įrengti atliekų rūšiavimo aikšteles.
Ministerijos atstovai sakė, jog daug gerų pasikeitimų yra teritorijų planavimo įstatyme, gerų pokyčių turėtų atnešti pakuotės depozitas. Labai svarbus Infrastruktūros įstatymas, nes jaunos šeimos statyboms dažniausiai gauna sklypus be jokios infrastruktūros.
Labai daug lėšų investuota į saugomas teritorijas. Ministras kėlė problemą, ką reikės daryti, kai šių projektų neberems Europa.
Turizmas Tytuvėnuose be vandens pramogų
Tytuvėniškis verslininkas V. Každailis kėlė vandens pramogų problemą. Tytuvėnuose yra keturi ežerai. Nuolat akcentuojama, jog miestelis dėl savo gamtos grožio ir kultūros paveldo turi būti turistų traukos centras. Tačiau ežeruose neleidžiamos jokios vandens pramogos. Juose galima tik žvejoti ir maudytis.
O Gauštvinio ežere trūksta deguonies, dūsta žuvys. Visai praverstų sujudinti vandenį.
Ministro pavaduotojas Almantas Petkus atsakė, jog pagal parengtą naująjį vandens telkinių įstatymą Savivaldybė turės daugiau teisių spręsti pati, galbūt ir galės duoti leidimus vandens pramogoms. Šiandieninis įstatymas reglamentuoja būtent tokią griežtą tvarką. Kol kas vandens motociklais galima važinėti tik Kuršių ir Kauno mariose, jūroje ir Alaušo ežere.
Ministro nuomone, vandens telkiniai skirti rekreacijai. Juos reikia saugoti. Kai per daug leidžiama, keturračiai jau pradėjo važiuoti ir į Šatrijos kalną.
Vienas žmogus – šeši mokesčiai
„Kerkasių“ žemės ūkio bendrovės pirmininkas Idelfonsas Petkevičius iškėlė problemą dėl rinkliavos už šiukšles. Yra darbuotojų, kurie dirba po 0,2 etato penkiose įmonėse, ir kiekviena įmonė už tą darbuotoją moka rinkliavos mokestį. Priedo pats darbuotojas dar moka rinkliavą kaip buitinis vartotojas.
A.Petkus patikino, jog pagal naująją tvarką verslo įmonės ir kiti vartotojai mokės dvinarį rinkliavos mokestį. Viena jo dalis bus skiriama išlaikyti sistemai, kita – atliekų tvarkymui. Pastarosios dydis bus apskaičiuojamas pagal šiukšlių kiekį.
Miškas – ne morkų lysvė
Užventiškis verslininkas Ričardas Petrikas piktinosi gerokai padidintomis įmokomis už gamtai padarytą žalą. Ir pateikė pavyzdį.
Žmogus iš savo miško pasikerta alksnių „lašinukams pasirūkyti“. Jį sustabdo policija. Apkaltina miško vagyste ir „uždeda baudą“. Vadinasi, žmogus, turėdamas savo miško, turi važiuoti 30 kilometrų į Kelmę, deginti kurą, kad gautų leidimą alksniams iš savo miško pasikirsti. „Mane prilygino vagiui, nors turiu savo miško,“ – sakė R.Petrikas.
Ministro pozicija buvo kitokia. Miškas, nesvarbu privatus ar valstybės, turi būti tvarkomas pagal įstatymus. „Miškas nėra morkų lysvė, – sakė V.Mazuronis. – Aš manau, kad ir žvėrys mūsų visų, ir miškai – mūsų visų.“
„Tačiau mes prižiūrime ir atsodiname savo miškus,“ – piktinosi ir kiti ūkininkai bei verslininkai, turintys miškų.
Ar renovuos kaimo daugiabučius?
Ūkininkas Albertas Brazas ministro klausė, ar kada nors su Europos parama bus renovuojami kaimų daugiabučiai. „Ten graudus vaizdas, – pasakojo verslininkas. – Keturi kaminai. Kas kūrena židinį, kas "buržuiką". Kiti pro langą išvedę dūmų vamzdžius. Namai aptriušę. Miesto daugiabučiuose gyvenančius remia ir Europa, ir valstybė. Kas parems kaimo žmogų?“
V.Mazuronis atsakė, jog parama renovacijai teikiama energijos taupymo sumetimais. Mieste – didžiausia gyventojų koncentracija. Daugiabučiai šildomi centralizuotai. Kad jų šilumai būtų sunaudojama mažiau energijos, renovacija remiama.
Kaimo daugiabučių gyventojai šildymu rūpinasi patys. Tas pats ir su individualiais namais. Jie gali gauti paramą iš Klimato kaitos programos naujiems langams, sienų apšiltinimui, saulės kolektoriams.
Gali pasinaudoti ir kita programa „Savarankiška pradžia“. Susikooperavę kelių namų gyventojai gali kreiptis dėl paramos. Tik rūpintis viskuo turi patys, ne savivaldybė.
Apie ištiesintus upelius, bebrus, kormoranus ir medžiotojus
Verslininkai klausė apie apsaugos zonas šalia upelių ir griovų. Aplink upelius yra paliekamos didesnės apsaugos zonos, aplink griovius – mažesnės. Tačiau ūkininkams kartais sunku susigaudyti, ar per jų žemę eina griovys ar upelis. Tarybiniais laikais melioruojant buvo ištiesintos kai kurių upelių vagos.
Ūkininkai klausė, ką daryti, kai jų miškus niokoja bebrai. Klausta, kaip išnaikinti kormoranus.
Kalbėta apie finansinę netvarką ir savotišką „diedovščiną“ medžiotojų būreliuose, kai nepatikusį ar per daug teisingą ir dorą medžiotoją būrelio elitas gali išmesti iš būrelio narių.
V.Mazuronis pripažino, jog medžiotokų draugijos – galinga struktūra. Seime iš 141 nario – 52 medžiotojai. „Nerinkite medžiotojų į Seimą,“ – pajuokavo ministras.
O kiti visi klausimai turėtų būti išsprendžiami įsigilinant į konkrečią situaciją vietoje.
Autorės nuotr.
DISKUSIJA: Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kalbėjo trumpai. Diskusija išsivystė, kai kelmiškiai pateikė klausimų.
SUSITIKIMAS: Nors susitikimas su ministru vyko po darbo, atėjo nedaug žmonių.
KLAUSIMAI: Verslininkai ministrui turėjo daug klausimų.
ALKSNIUKAI: Užventiškis verslininkas kėlė problemą, jog iš savo miško negalima pasikirsti alksniukų išsirūkyti lašinukams.