Naujausios
Apklausa virto audra baloje (?)
Praėjusį trečiadienį rajono Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto iniciatyva atliktos apklausos apie tradicinių rajono švenčių organizavimą, galimybes ir perspektyvas pristatymas virto aštria diskusija. Į pristatymą susirinkę savivaldybės atstovai, kultūros darbuotojai taip ir nepriėjo vieningos nuomonės, kokios šventės apskritai turėtų būti.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Laukiamiausios šventės
Apklausos rezultatus pristatęs Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkės pavaduotojas Egidijus Ūksas sakė, jog mintis atlikti apklausą ir pabandyti išsiaiškinti, ką kelmiškiai mano apie rajono švenčių organizavimą, galimybes ir perspektyvas kilo komiteto narei Janinai Skeberdienei.
Apklausa atlikta per labai trumpą laiką – nuo balandžio 31 iki gegužės 7 dienos. Į keturis klausimus atsakė 63 rajono gyventojai.
Po apklausos paaiškėjo, jog labai svarbia švente apklaustieji mano esančią Kelmės rajono liaudies meno šventę. Antroje vietoje liko Lino šventė, trečioje – Joninės.
Prie labai svarbių švenčių priskirta Padėkos diena. Aukštos vietos skirtos vietos bendruomenių organizuojamoms šventėms, Užgavėnėms.
„Bent jau man keista, kad Tytuvėnų miesto ir Užvenčio šventės liko „apačioje“. Gal taip atsitiko dėl to, kad apklaustieji daugiausia buvo iš Kelmės?“, – svarstė E. Ūksas.
Receptas bet kuriai šventei
Apklaustieji, į klausimą „Kam teiktumėte pirmenybę, siekdami, kad rajono šventės būtų labiau patrauklios vietos gyventojams ir svečiams?“, paminėjo penkis punktus.
Paaiškėjo, jog svarbiausia, anot respondentų, tinkamai parinkti šventės dieną, laiką ir vietą.
Antroje vietoje liko liaudies folkloro ir etninės kultūros elementai, trečioje – pirmenybė vietos gamintojų ir amatininkų gaminiams, ketvirtoje – meno saviveiklos ir folkloro atlikėjų pasirodymai. Penketuką užbaigia kulinarinio paveldo degustavimas.
„Toks receptas – tinkamas bet kuriai šventei“, – apibendrino E. Ūksas.
Nelabai reikšmingais šventei dalykais apklaustieji įvardijo populiariosios, rimtosios muzikos koncertus, iškilmingą eiseną arba paradą.
Pasak E. Ūkso, nieko stebėtina, jog pagal svarbą pirmoje vietoje atsidūrė Kelmės rajono liaudies meno šventė, aplenkusi Jonines, Lino šventę, vietos bendruomenių šventes bei chorų šventę. Paskutinė liko Padėkos diena.
Prie rekomenduotinų aplankyti švenčių vėl nepralenkiama Liaudies meno šventė Kelmėje. Antroje vietoje – Lino, trečioje – Užvenčio miesto šventė.
Pasigendama originalumo
Apklaustieji ne tik atsakė į klausimus, bet ir patys pateikė pastabų, pasiūlymų.
Žmonėms nepatinka, kuomet šventės vyksta uždarose erdvėse, į jas dar reikia pirkti ir bilietus.
Pasak apklaustųjų, trūksta renginių reklamos, masinių renginių, skirtų vaikams bei vyresniesiems.
Menkai puoselėjamos tradicinės šventės, o įprastoms pasigendama naujų, originalių idėjų. Į švenčių sūkurį labiau galėtų būti įtraukiami ir žiūrovai.
„Geriau vieną akcentą prie Mokesčių inspekcijos, negu į kiekvieną medį po nublukusią vėliavėlę“, – parašė vienas iš apklaustųjų.
„Nenorėkime, kad Kelmė Užvenčio šventę vertintų“
Po apklausos rezultatų paskelbimo ir apibendrinimo, susirinkusieji išsakė savo nuomonę.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius pasigedo platesnės apklaustųjų auditorijos, reitingavimo, rimto anketos klausimų apmąstymo.
„Nenorėkime, kad Kelmė Užvenčio šventę vertintų. Reikėjo paklausti, kaip užventiškiai Kelmėje vykstančias šventes vertina“, – sakė.
Pasak A. Krutkevičiaus, svarbiausias šventės rodiklis yra žmogus. Jei žmonės neis į šventes, ir šventės bus nebereikalingos.
„Negaliu sau atleisti, jog nekovojau iki galo ir neapgyniau užsienio kulinarinio paveldo demonstravimo per Kelmėje vykstančią šventę. Ten visuomet būdavo žmonių. Kalbėkime, ką norime“, – tvirtino.
A. Krutkevičius pasigedo diskusijoje seniūnų, bendruomenių atstovų, jų nuomonės. Gal iš tiesų kokia nors šventė Kelmėje nebereikalinga?
Audra baloje
Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas buvo dar kategoriškesnis. Jis teigė nematantis susirinkimo tikslo.
„Anketa nereprezentuoja rajono gyventojų ir nieko nepristato. Mano manymu, tokios anketos tik daug bėdų gali pridaryti. 2004 metais buvo atlikti labai profesionalūs respublikiniai tyrimai apie kultūrinius poreikius. Jei įdomu, galiu pateikti medžiagą, nes ne tiek jau daug laiko ir praėjo, kad būtų kalnai nugriuvę“, – tvirtino Kelmės kultūros centro direktorius.
A. Arlausko nuomone, pirmiausia reiktų diskutuoti apie požiūrį į kultūrą, kuris yra ne kas kita, kaip finansavimas. Jei finansavimas yra vienoks, o kalbos kitokios – geriau nešnekėti iš viso.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Žilius teigė atlikęs daugiau kaip tūkstančio 5-12 klasių moksleivių apklausą, sudarytą iš 18 klausimų.
„Vaizdas susidarė pakankamai realus. O šiandien apklausa iš keturių klausimų ir 63 atsakymų – tik bandymas baloje audrą sudrumsti“, – tvirtino A. Žilius.
Etnokultūros žinovas bei skleidėjas Valdas Rutkūnas siūlė susimąstyti, kas yra šventė, koks jos tikslas, ką ji gali duoti žmonėms arba kaip gali padėti spręsti pagrindinius rajono iššūkius. Taip mechaniškai atlikta apklausa vargiai duos geriausią rezultatą.
Kelmė ir kelmas
Diskusijos dalyviai taip pat pateikė pasiūlymų.
Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vyriausiasis architektas Vitalijus Kupreščenko tvirtino, jog jam labai patinkanti kelmo idėja. Tik tą idėją reiktų išplėtoti.
Kelmo įvaizdis labai platus. Kelmas galėtų būti bokalas, tinkamas kitokiems suvenyrams. Kelmą galima mesti į tolį, aukštį ar panašiai. Į kelmų varžybas galima būtų pakviesti kelmietiškų šaknų turintį sunkiaatletį Ramūną Vyšniauską. Galima sukurti kokią nors kelmo istoriją.
Kelmo idėjai pritarė Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė. Reikia žmonėms Kelmėje parodyti tai, ko jie kitur nepamatys. Minias į Kelmę sutraukia per tradicines liaudies šventes deginamas didžiulis šiaudų ratas, panašiai, kaip tulpių ar vyšnių šventės Burbiškyje ar Žagarėje.
Autorės nuotr.
APKLAUSA: Anketos apie tradicinių Kelmės rajono švenčių organizavimą, galimybes ir perspektyvas rezultatus pristatė Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkės pavaduotojas Egidijus Ūksas.
POŽIŪRIS: Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas teigė, jog pirmiausia reikia diskutuoti apie požiūrį kultūrą, kuris yra ne kas kita, kaip finansavimas.
ŠVENTĖ: Etnokultūros žinovas bei skleidėjas Valdas Rutkūnas siūlė susimąstyti, kas yra šventė, koks jos tikslas, ką ji gali duoti žmonėms arba kaip gali padėti spręsti pagrindinius rajono iššūkius.
DISKUSIJA: Diskusiją apie šventes ir kultūrą plačiąja prasme užsitęsė pora valandų.