Apie smurtą už uždarų durų

Apie smur­tą už už­da­rų du­rų

Praė­ju­sį ant­ra­die­nį Kel­mės jau­ni­mo cent­re su­reng­ta fil­mo „Mū­šiai už už­da­rų du­rų“ per­žiū­ra ir dis­ku­si­ja, kaip smur­tą sa­vo šei­mo­je pa­ti­rian­čioms mo­te­rims iš­si­va­duo­ti iš už­bur­to ra­to.

Dis­ku­si­ją or­ga­ni­za­vo Tau­ra­gės mo­ters užim­tu­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ras, Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos mo­te­rims cent­ras bei Ly­gių ga­li­my­bių plėt­ros cent­ras. Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo po­li­ci­jos, vai­ko tei­sių, mi­nė­tų cent­rų spe­cia­lis­tai. Sa­vo iš­si­va­da­vi­mo nuo smur­tau­jan­čio vy­ro is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo cent­ro pa­slau­go­mis pa­si­nau­do­ju­si kel­miš­kė.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Smur­tas ne­tu­ri tau­ty­bės

Ren­gi­nys Jau­ni­mo cent­re pra­si­dė­jo fil­mo „Mū­šiai už už­da­rų du­rų“ per­žiū­ra. Pen­kios įvai­rių ša­lių ir įvai­rių tau­ty­bių bei re­li­gi­jų mo­te­rys pa­sa­ko­jo, ko­kias kan­čias jos pa­ty­rė gy­ven­da­mos su smur­tau­jan­čiais vy­rais, ir kaip sun­kiai va­da­vo­si iš šios pa­dė­ties, gy­ven­da­mos su smur­tau­to­ju ke­lio­li­ka ar net ke­lias­de­šimt me­tų ir ne­pa­si­ryž­da­mos sky­ry­boms.

Vie­ną mo­te­rų vy­ras su­mu­šė jau ves­tu­vių die­ną. Mu­šė net nėš­čią ir tuoj po gim­dy­mo. Spar­dė, tam­pė už plau­kų. Va­di­no ne­vy­kė­le, tin­gi­ne, kek­še, pusp­ro­te.

Ki­tą 15 me­tų vy­res­nis vy­ras nuo­lat kont­ro­liuo­da­vo. Ji tu­rė­da­vo kal­bė­ti te­le­fo­nu įsi­jun­gu­si gar­sia­kal­bį, at­si­skai­ty­ti kur ir kiek lai­ko bu­vo.

Neį­ga­li 14 me­tų in­dė bu­vo iš­te­kin­ta už pusb­ro­lio. Šis taip pat nuo­lat smur­ta­vo, įtei­gė jai min­tį, jog į ją rai­šą ne­žiū­rės joks ki­tas vy­ras.

Ket­vir­tą mo­te­rį nuo vai­kys­tės mu­šė pa­tė­vis, po to vy­ras, ku­ris ga­liau­siai no­rė­jo su­sprog­din­ti vi­są jos šei­mą. Mo­ters mo­ti­na žu­vo, o ji smar­kiai ap­de­gė. Ta­čiau pa­svei­ku­si vėl grį­žo pas smur­tau­to­ją, nes dėl su­krė­ti­mo bu­vo pra­ra­du­si at­min­tį.

Ga­liau­siai vi­sos mo­te­rys iš­si­sky­rė su smur­tau­to­jais, ta­čiau ne vi­sas šie vy­rai pa­li­ko ra­my­bė­je. Jie ir to­liau ki­šo­si į jų gy­ve­ni­mą, gra­si­no.

Šis pa­mo­kan­tis fil­mas pa­ro­do, jog smur­tas ne­tu­ri nei tau­ty­bės, nei vals­ty­bės. Prieš mo­te­ris smur­tau­ja­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ką įsi­lei­dai pro sa­vo na­mų du­ris?

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo jau­na kel­miš­kė, ku­ri iš­drį­so vie­šai pa­pa­sa­ko­ti sa­vo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją.

Sū­nų au­gi­nu­si vie­ni­ša ma­ma į sa­vo gy­ve­ni­mą ir bu­tą įsi­lei­do vy­rą, ku­ris prieš mo­te­rį pra­dė­jo smur­tau­ti fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai. Kė­lė pa­vy­do sce­nas, ne­lei­do vilk­tis ne­tgi no­ri­mo dra­bu­žio, net su­de­gi­no da­lį mo­ters dra­bu­žių, jei­gu ji nu­spręs­tų su juo skir­tis, gra­si­no, kad nu­si­žu­dys.

Mo­te­ris krei­pė­si pa­ra­mos į Tau­ra­gės spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos mo­te­rims cent­rą. Ta­čiau tei­siš­kai at­si­kra­ty­ti smur­tau­to­jo ne­bu­vo taip pa­pras­ta. Jis bu­vo re­gist­ruo­tas mo­ters bu­te. To­dėl brau­da­vo­si čia ir po sky­ry­bų. Mo­te­riai te­ko pa­si­keis­ti te­le­fo­nus, dar­bą, nes smur­tau­to­jas ją vi­sur su­si­ras­da­vo.

Spe­cia­lis­tai pa­ste­bė­jo, jog iš­kvie­ti­mai dėl smur­ta­vi­mo yra pa­tys pa­vo­jin­giau­si ir pa­rei­gū­nams.

„Mes ži­no­me, kad tu­ri­me vyk­dy­ti įsta­ty­mą, smur­tau­to­ją su­lai­ky­ti, ta­čiau įsta­ty­me ne­pa­ra­šy­ta, kaip tu­ri­me rea­guo­ti nu­vy­kę į įvy­kio vie­tą, – svars­tė Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vas Ar­tū­ras Val­čiu­kas. – Pri­va­lo­me įsi­jaus­ti į si­tua­ci­ją, o ne, pa­pū­tę uni­for­mą, vai­din­ti vir­ši­nin­kus. Kiek­vie­na si­tua­ci­ja – vis ki­to­kia. Į ją pir­miau­sia rei­kia pa­žiū­rė­ti žmo­giš­kai.“

Pa­rei­gū­nas pa­ste­bė­jo, jog pra­ne­ši­mų dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je dau­gė­ja. Ir ne to­dėl, kad smur­to dau­gė­ja, o to­dėl, kad žmo­nės tam­pa pi­lie­tiš­kes­ni. Už sie­nos iš­gir­dę triukš­mą, vai­ko verks­mą ar lėkš­čių skam­bė­ji­mą, kai­my­nai skam­bi­na po­li­ci­jai. Apie smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je me­la­gin­gų skam­bu­čių su­lau­kia­ma la­bai ne­daug.

Jis pa­ti­ki­no, jog ir po sky­ry­bų mo­te­rys ne­tu­ri kęs­ti per­se­kio­jan­čio, gra­si­nan­čio su­tuok­ti­nio. Pri­va­lo kreip­tis į po­li­ci­ją. Yra prie­mo­nių jį su­tram­dy­ti dėl žmo­gaus te­ro­ri­za­vi­mo.

Tau­ra­gės mo­te­rų užim­tu­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ni­jo­lė Mei­lu­tie­nė pa­ste­bė­jo, jog iš Kel­mės apie smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je gau­na dau­giau­sia pra­ne­ši­mų, nors Tau­ra­gės ir Jur­bar­ko ra­jo­nai – ge­ro­kai di­des­ni. Va­di­na­si, čia krei­pia­ma dau­giau dė­me­sio ir yra dau­giau ne­pa­kan­tu­mo smur­tui prieš mo­te­ris.

Vai­kai – lyg lak­mu­so po­pie­rė­lis

Dis­ku­si­jo­je ak­cen­tuo­ta, jog apie tai, kas vyks­ta už už­da­rų šei­mos du­rų, daž­niau­sia iš­duo­da pa­si­kei­tęs vai­kų el­ge­sys. Mo­kyk­lo­se ir dar­že­liuo­se pe­da­go­gai vai­kuo­se ma­to aki­vaiz­džius po­žy­mius, jog jie gy­ve­na smur­tau­jan­čio­se šei­mo­se.

Kaip tei­gė Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Auš­ra Bra­ce­vi­čie­nė, kar­tais vai­kas bū­na tie­siog pa­var­gęs, neiš­si­mie­go­jęs, neak­ty­vus pa­mo­ko­je. Kar­tais daž­nai bė­gio­ja į tua­le­tą. Ant vei­do ar kū­ne­lio ma­to­si mė­ly­nės, nu­broz­di­ni­mai.

Jei­gu šei­mo­se smur­tau­ja­ma, pa­si­kei­čia vai­ko el­ge­sys. Jis tam­pa ar­ba už­si­sklen­dęs, ar­ba ag­re­sy­vus, ne­val­do emo­ci­jų.

Tuo­met mo­ky­to­jas krei­pia­si į Vai­ko tei­sių sky­riaus spe­cia­lis­tus. Vai­ko tei­sių sky­rius kas sa­vai­tę gau­na bent po tris ano­ni­mi­nius skam­bu­čius apie ne­pri­žiū­rė­tus, smur­to prieš mo­ti­ną ar­ba prieš juos pa­čius trau­muo­ja­mus vai­kus. Tai ro­do žmo­nių nea­be­jin­gu­mą.

Vi­sais at­ve­jais to­kie skun­dai iš­ti­ria­mi. Jei­gu fak­tai pa­si­tvir­ti­na, šei­ma siun­čia­ma į spe­cia­lius šei­mos te­ra­pi­jos kur­sus, kon­sul­tuo­ja psi­cho­lo­gai ir psi­cho­te­ra­peu­tai.

Pa­gal nau­ją­ją Vai­ko tei­sių ap­sau­gos įsta­ty­mo re­dak­ci­ją, nors vai­kas pa­ts tie­sio­giai ne­pa­ti­ria smur­to, ta­čiau ma­to smur­tą šei­mo­je, jis lai­ko­mas nu­ken­tė­ju­siu.

Ga­lios dis­ba­lan­sas

Ly­gių ga­li­my­bių plėt­ros cent­ro eks­per­tė Mar­ga­ri­ta Jan­kaus­kai­tė kri­ti­ka­vo vi­suo­me­nės po­žiū­rį į smur­tą. Dau­ge­lis ma­no, jog smur­tą prieš ją iš­pro­vo­kuo­ja pa­ti mo­te­ris. Eks­per­tė sa­ko, jog tai ne­tie­sa, nes ka­da ir kiek smur­tau­ti nu­spren­džia pa­ts smur­tau­to­jas. Dau­ge­lis ran­ką prieš mo­te­rį ke­lia ar­ba žo­džiais smur­tau­ja sis­te­miš­kai, pa­si­nau­do­da­mi tuo, kad jie yra stip­res­ni ir ga­lin­ges­ni už mo­te­rį.

„Jie smur­tau­ja ir ne­jau­čia kal­tės, yra įsi­ti­ki­nę, jog tu­ri tei­sę tai da­ry­ti. Tai pui­kiai iliust­ruo­ja vie­no ame­ri­kie­čio pa­vyz­dys. Jis mu­šė žmo­ną, o sū­nui lie­pė fil­muo­ti, – pa­sa­ko­jo M. Jan­kaus­kai­tė. – Mo­te­ris to­kių vy­rų aki­mis – že­mes­nio sta­tu­so žmo­gus, vy­ro nuo­sa­vy­bė. Pa­na­šiai kar­tais gal­vo­ja suau­gu­sie­ji, kai mu­ša vai­ką. Sa­ko, jog tai da­ro pa­ties vai­ko la­bui.“

Eks­per­tės įsi­ti­ki­ni­mu, ne­pa­gar­ba mo­te­riai už­fik­suo­ta mū­sų men­ta­li­te­te. Pa­vyz­džiui, anks­tes­nės kar­tos mo­ki­nės jau mo­kyk­lo­je pa­tir­da­vo sek­sua­li­nį prie­ka­bia­vi­mą, kai ber­niu­kai at­se­gi­nė­da­vo joms lie­me­nė­les, kiš­da­vo ran­ką po si­jo­nu, tam­py­da­vo už ka­sų. Ta­čiau nie­kas už tai jų ne­baus­da­vo. Bu­vo su­pran­ta­ma kaip dė­me­sys, su­si­ža­vė­ji­mo iš­raiš­ka. Mer­gai­tė, su ku­ria taip elg­da­vo­si, tu­rė­da­vo jaus­tis pa­ma­lo­nin­ta. O jei­gu už to­kius iš­dy­ka­vi­mus baus­da­vo, tai baus­da­vo ir mer­gai­tes, ir ber­niu­kus.

Vi­suo­me­nė vy­rui siun­čia daug jį pa­lai­kan­čių klai­din­gų sig­na­lų, to­dėl jis lei­džia sau blo­gai elg­tis su mo­te­ri­mi ir ne­ma­to ta­me nie­ko blo­go.

At­si­liep­da­ma į eks­per­tės sam­pro­ta­vi­mus mo­te­ris iš sa­lės pa­pa­sa­ko­jo ir sa­vo gy­ve­ni­mo at­ve­jį, kai jos vai­kys­tė­je ma­ma bu­vo pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę, o vai­kai pa­lik­ti su smur­tau­jan­čiu tė­vu. Nie­kam tuo­met jie ne­rū­pė­jo, nes ne­bu­vo nei so­cia­li­nių pe­da­go­gų, nei psi­cho­lo­gų, tė­vų ne­kont­ro­liuo­da­vo vai­ko tei­sių gy­nė­jai, o vai­kai ne­tu­rė­jo net te­le­fo­no, ku­riuo ga­lė­tų kam nors pa­skam­bin­ti ir pa­si­skųs­ti.

Sup­ras­ti ir pa­dė­ti

N. Mei­lu­tie­nė tvir­ti­no, jog mo­ters, gy­ve­nan­čios su smur­tau­to­ju, ar­ti­mie­ji pri­va­lo ją su­pras­ti ir pa­dė­ti. Daž­niau pa­skam­bin­ti, pa­klaus­ti, kaip jau­čia­si. Pa­si­tai­ko, jog kar­tais ir ma­mos, ži­no­da­mos, ką pa­ti­ria jų duk­ros, ne­klau­sia, kaip jos jau­čia­si, ne­sup­ran­ta ar­ba pa­ta­ria ken­tė­ti.

Smur­to for­mos yra įvai­rios. Daž­niau­sia jis pra­si­de­da nuo nuo že­mi­ni­mo, nie­ki­ni­mo, bau­gi­ni­mo ir gra­si­ni­mų. Tai pir­mie­ji smur­to po­žy­miai. Ir jei­gu at­rti­mie­ji iš ša­lies juos pa­ste­bi, tai rim­tas sig­na­las, jog bus smur­tau­ja­ma dar stip­riau. Kuo anks­čiau at­pa­žįs­ta­mi smur­to po­žy­miai, tuo leng­viau mo­te­riai pa­dė­ti. Svar­biau­sia ją iš­trauk­ti iš smur­tau­to­jo ap­lin­kos.

Dis­ku­si­jo­je kel­ta mo­ters sau­gu­mo pro­ble­ma. Pra­ne­šu­si apie smur­tą mo­te­ris tam­pa dar ne­sau­ges­nė, nes smur­tau­to­jas daž­niau­sia jai ker­ši­ja.

Pa­kei­tus įsta­ty­mą, au­kai da­bar ne­be­rei­kia ra­šy­ti pa­reiš­ki­mo po­li­ci­jai. Pa­kan­ka už­fik­suo­ti smur­to fak­tą, ir pra­de­da­mas iki­tei­s­mi­nis ty­ri­mas. Anks­čiau smur­tą pa­ty­ru­si mo­te­ris pa­ti tu­rė­da­vo kreip­tis į teis­mą. Tai pa­da­ry­da­vo tik 1 pro­cen­tas smur­tą pa­ty­ru­sių­jų.

Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo pa­dė­jė­ja Ak­vi­lė Juod­ba­ly­tė iš­kė­lė pro­ble­mą, jog ne vi­sos nu­ken­tė­ju­sios bend­ra­dar­biau­ja su tei­sė­sau­ga. Pa­si­tai­ko, kad jos įbau­gin­tos pa­kei­čia pa­ro­dy­mus.

M. Jan­kaus­kai­tė tvir­ti­no, jog mo­te­rys taip da­ro, nes jos ne­si­jau­čia sau­gios. Kiek­vie­na ins­ti­tu­ci­ja sie­kia skir­tin­gų tiks­lų. Po­li­ci­ja no­ri baig­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, teis­mas – nu­baus­ti smur­tau­to­ją, vai­ko tei­sės – ap­sau­go­ti vai­kus. Ta­čiau vi­siems pir­miau­sia tu­rė­tų rū­pė­ti smur­to au­kos sau­gu­mas. Ir sis­te­mą rei­kė­tų su­sty­guo­ti taip, kad mo­te­riai ne­rei­kė­tų bi­jo­ti pa­si­skųs­ti ir bi­jo­ti pa­si­skun­di­mo pa­sek­mių.

Au­to­rės nuo­tr.

Į dis­ku­si­ją „Tel­kia­mės prieš smur­tą“ įsi­trau­kė įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai. Jie pa­žy­mė­jo, jog tar­pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas ro­do, jog, ko­vo­jant su smur­tu ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, pa­siek­ta di­de­lė pa­žan­ga.

Net­rū­ko kel­miš­kių, atė­ju­sių pa­si­klau­sy­ti dis­ku­si­jos ir pa­žiū­rė­ti fil­mo „Mū­šiai už už­da­rų du­rų“. Smur­to te­ma su­do­mi­no ir jau­ni­mą.