
Naujausios
Ant žolyno mezgėjos darbavosi
Aikštelėje prie Naisių (Šiaulių r.) bendruomenės kultūros namų šįkart saulėje žvilgėjo daugybė vąšelių. Mokančios jais darbuotis siekė mezgimo rekordo. Bet ir kiti šioje šventėje galėjo daug sužinoti apie mezgimą.
Algimantas BRIKAS
„Saulė“ laukė spindulėlių
Atvykusiuosius į mezgimo šventę pakvietė imtis darbo. Megzti vašeliais. Neturintiems jų – padalino. Ir kiekvienai prie atlapo prikabino numeriukus. Šios moterys tapo šventės dalyvėmis, užsimojusiomis siekti Lietuvos rekordo.
Aikštelės centre buvo pastatytas darinys, vaizduojantis saulę. Mezgėjos jai turėjo numegzti spindulėlius. Tikėtasi, kad bent po tris. Ir pritvirtinti juos.
Moterys, sustojusios aplink „saulę“, ėmėsi darbo. Buvo matyti, kad visoms jis – ne naujiena.
Tarp kitų dalyvių, vąšeliai krutėjo ir Meškuičių seniūnės Jolantos Baškienės rankose. Užkalbinta ji neslėpė, kad mieliau ji į rankas paimanti knygą, o ne virbalus ar vąšelius. Bet buvo metas, kad vaikams reikėjo kojinių, liemenių, megztukų, kepurių. Jų nereikėdavo pirkti – pati numegzdavusi.
Daugelis megzti išmoko, nes to reikėjo šeimai.
Numezgusios juosteles, moterys viena po kitos ėjo prie „saulės“ ir čia pritvirtino jas.
Bendro darbo rezultatus paskelbė šiaulietė tautodailininkė Irena Gaidamavičienė: 91 šventės dalyvis „saulei“ numezgė 300 spindulių. Pasiektas Lietuvos rekordas – daugiausiai žmonių mezgė po atviru dangumi.
Nestebino tai, kad tiek daug mokančių megzti. Įvairiais laikais pravertė tai. Naisių mezgimo klubo vadovė Lina Vaičiuvienė visą aikštę užėmusiems šventės dalyviams per mikrofoną papasakojo mezgimo istoriją.
Raštuotos kojinės rastos dar senovės Egipto šeštojo amžiaus prieš Kristų kapuose. O dabartinės Lietuvos teritorijoje Baltų gentys mediniais ar kauliniais vašeliais bei virbalais mezgė daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų.
Jūreiviai išpopuliarino mezgimą Europoje. Ilgų kelionių metu jie turėjo užsiėmimą – kauliniais vąšeliais megzdavo tinklus.
Mokė megzti grėbliu
Yra žinoma daug mezgimo būdų, tarp jų – netradicinių. Keletą jų pademonstravo naisiškės. Pasirodo, galima megzti net grėbliu, dantų krapštukais ir net be jokių įnagių – vien rankomis. Kitos moterys tuoj pat apspito demonstruotojas, negailėjo joms klausimų.
Savo išmonę moterys rodė ir įsitaisiusios pavėsinėje bei medžių šešėlyje. Demonstravo savo darbus, siūlė jų bei siūlų būsimiems darbams daryti.
Į mezgimo šventę atvyko nagingųjų ne tik iš Šiaulių miesto ir rajono, bei ir aplinkinių rajonų. Dalyvavo ir Dainavos krašto amatininkų, menininkų ir tautodailininkų asociacijos atstovų.
Ant alytiškių Loretos ir Arūno Pileckų stalo puikavosi ne tik mezginių. Čia galėjai įsigyti ir įvairiausių dydžių apavo, velto iš avių vilnos.
A. Pileckas sakė, kad velti išmokė vargas: šeimoje augo du studentai, gimnazistas – reikėjo pinigėlių. Jų verslas prasidėjo tuo, kad žmona keletą kartų nuėjo į kursus. Bet kursuose pamokė iš vilnos tik daryti gėlytes. Kitko patys išmoko. Vilną išplauna, iškedena, veža į karšyklą, po to apavą daro.
Šventės scenoje koncertavo vaikų kolektyvai, Naisių jaunimas.
Autoriaus nuotr.
REKORDAS: Numegztos juostelės prijungtos – „saulė“ baigta.
DARBAS: Aikštelėje išsirikiavo kone šimtas mezgančių moterų.
ŠEŠĖLIS: Naisiškės pavėsyje nenuobodžiauja – mezga šalikus.
UŽSIĖMIMAS: Mezga Meškuičių seniūnijos vadovė Jolanta Baškienė.
NAUJOVĖ: Moterys subėgo pasižiūrėti – kaip gi mezgama grėbliu?
VILNA: Alytiškiai Arūnas ir Loreta Pileckai į Naisius atsivežė ne tik mezginių, bei ir iš vilnos velto apavo.