Naujausios
Ant kovotojo kapo plazda trispalvė
Lankančiųjų Lygumų kapines dėmesį atkreipia kapavietė, kurioje visais metų laikais prie kapo plevėsuoja nedidelė trispalvė. Paminklo užrašas skelbia, kad čia palaidotas kovotojas su bermontininkais šaulys Stasys Kelpšas. Kapu rūpinasi jaunieji miestelio šauliai, prie jo žmonės ateina paminėti svarbių valstybės datų.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kovotojo atminimas buria ir šiandien
Lygumietis pedagogas, kraštotyrininkas Jonas Kelevišius kartą į redakciją užsuko nešinas mažute trispalve. Nors tuo metu nebuvo ruošiamas joks patriotinis renginys.
„Nubluko vėliavėlė prie Kelpšo kapo, laikas ją pakeisti nauja“, – simbolinės trispalvės paskirtį paaiškino lygumietis.
Pasirodo, miestelio visuomenininkai, jaunieji šauliai prižiūri Lietuvos savanorio, Lygumų šaulių organizacijos kūrėjo, mokytojo Stasio Kelpšo kapą ir pasirūpina, kad prie visada plevėsuotų simbolinė vėliava.
Prie kovotojo kapo žmonės ateina ir paminėti Lietuvai svarbių datų. Didelis renginys vyko 1999-aisiais, kai buvo minimas Lietuvos kariuomenės kovų aštuoniasdešimtmetis.
Mokytojas pasirinko Lietuvą
J. Kelevišiaus žiniomis, S. Kelpšo giminės šaknys – Meškuičių (Šiaulių rajonas) apylinkėse. Į Sakališkių kaimą netoli Lygumų apie XX amžiaus pradžią persikėlė Stasio tėvas su šešiais vaikais. Ūkininkavo, stengėsi leisti į mokslus abu sūnus ir keturias dukras. Vyresnysis Stasio brolis tapo veterinarijos gydytoju.
Senųjų lygumiečių prisiminimuose S. Kelpšas išlikęs kaip nuoširdus, linksmas ir apsišvietęs (pagal to meto sąlygas) vaikinas. Žinoma, kad jis mokėjo bendrauti, sutarė su įvairių sluoksnių žmonėmis. J. Kelevišiaus archyvuose yra kopija nuotraukos, kurioje Stasys nusifotografavęs su draugu – tėvo ūkyje dirbusiu samdiniu.
1919-ųjų vasarą S. Kelpšas Šiauliuose baigė mokytojų kursus. Ten Lygumų krašto vaikinas persiėmė patriotinėmis idėjomis.
Baigęs kursus Stasys dirbo Gruzdžių pradžios mokyklos mokytoju. Taip pat tapo neseniai susikūrusios Lietuvos šaulių sąjungos nariu. Ir netruko pasižymėti jos veikloje. Tuo metu veikusios antivalstybinės lenkų „Polska organizacja wojskowa“ vadovai buvo sudarę pavojingiausių lietuvių sąrašą, į kurį įtraukė ir S. Kelpšą.
Tų pačių metų rudenį Stasys su bendraminčiu Vytautu Augustausku Lygumuose įkūrė šaulių organizaciją. Jo iniciatyva šaulių, aštuonių vyrų būrys, atsirado ir Gruzdžiuose, kitose vietovėse.
Gruzdžių šauliai garsėjo kovingumu. Monografijoje „Lygumai. Stačiūnai“ straipsnyje „Lygumų šauliai“ J. Kelevišius rašo, kad gindami apylinkes nuo plėšikaujančių bermontininkų, jie nukovė 27 priešus, atėmė iš jų keturiolika arklių ir kulkosvaidį, kitokio turto.
1919 metų lapkričio 19-ąją S. Kelpšas žuvo mūšyje Smilgių dvare ir buvo palaidotas Gruzdžių apylinkėse. Vienų šaltinių teigimu, jam tebuvo dvidešimt, kitų – dvidešimt treji metai.
Po kelerių metų Stasio palaikai perlaidoti į Lygumų senąsias kapines. Po to Lygumų šauliai gavo sklypą naujosiose miestelio kapinėse ir savo organizacijos įkūrėjo palaikus perlaidojo į jį. 1930-aisiais S. Kelpšo artimieji ir Lygumų šauliai pastatė jam paminklą, išlikusį iki šių dienų.
J. Kelevišiaus nuomone, užrašas ant paminklo „Stasy, vesk mus savo pramintais keliais“ organizacijos nariams buvo tarsi priesaika.
1940-aisiais Lietuvą okupavus Tarybų Sąjungai, šauliai buvo nuginkluoti, o jų organizacija – likviduota. Likvidavimo išvakarėse aktyviausi šauliai, apsirengę uniformomis, aplankė S. Kelpšo kapą ir nusifotografavo prie jo. Vėliau šauliai dalyvavo 1941-ųjų birželio sukilime, o Lietuvą vėl užėmus Raudonajai armijai, veikė pogrindyje – platino antitarybinę literatūrą, įsitraukė į partizanų būrius.
Autorės nuotr.
ATMINIMAS: Lygumų šaulių organizacijos įkūrėjo, Lietuvos savanorio Stasio Kelpšo atminimas gerbiamas iki šiol, jo kapą prižiūri lygumiečiai.
Nuotrauka iš kraštotyrininko Jono KELEVIŠIAUS archyvo
VISUOMENININKAS: Iš gausios ūkininkų šeimos kilęs mokytojas Stasys Kelpšas nuo ankstyvos jaunystės įsitraukė į visuomeninę patriotinę veiklą.