Alpinizmo pamokos miške

Al­pi­niz­mo pa­mo­kos miš­ke

Miš­ke ne­to­li Kai­riš­kių (Ak­me­nės ra­jo­nas) ga­li­ma mė­gau­tis su­dė­tin­ga al­pi­niz­mo tech­ni­ka. Už­kop­ti iki me­džių vir­šū­nių ir nu­si­leis­ti vir­vė­mis.

Sau­gu­mu rū­pi­na­si pra­dme­nų ke­lio­nėms po kal­nus mo­kan­tis Ven­tos gim­na­zi­jos mo­ky­to­jas Vy­tau­tas Šiur­kus. Dėl sa­vo po­mė­gio spe­cia­liai nu­si­pir­kęs miš­ko ir įren­gęs sto­vyk­la­vie­tę.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Ąžuo­le įreng­ta pla­ti aikš­te­lė iš len­tų. Iki jos – 18 met­rų il­gio ko­pė­čios, pri­tvir­tin­tos prie ka­mie­no.

Vis­kas tam, kad nuo me­džio vir­šū­nės nu­si­leis­tum vir­vė­mis. Ga­li­ma kla­si­ki­niu bū­du ver­ti­ka­liai pa­ka­bin­ta vir­ve, ga­li­ma slys­ti ho­ri­zon­ta­liai že­mė­jant nuo vir­šū­nės prie maž­daug už pus­šim­čio met­rų au­gan­čio me­džio pri­riš­ta vir­ve.

Kal­nų en­tu­zias­tas V. Šiur­kus čia ne kar­tą yra at­si­ve­žęs sa­vo auk­lė­ti­nius. Su vie­nais anks­čiau ke­lia­vo po kal­nus įvai­rio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se. Ki­ti tik pra­dė­jo ruoš­tis.

Vos po miš­ką pa­skli­du­sios gru­pės na­riai ži­no sa­vo pa­rei­gas. Vie­ni su­ruo­šia ir už­ku­ria lau­žą, ver­da ar­ba­tą. La­biau­siai pa­ty­rę ima­si tam­py­ti vir­ves. At­sa­kin­giau­sia – pa­ti­ki­mai jų ga­lus už­maz­gy­ti už ąžuo­lo vir­šū­nės drūt­ga­lių.

Svar­bu pa­ti­ki­mai ap­si­juos­ti al­pi­nis­to sau­gos dir­žu. Jis pri­me­na kel­nes, nes ap­rai­šai su ke­lio­mis kil­po­mis ap­juo­sia ir šlau­nis ties kirkš­ni­mis. Mo­ki­niams pri­rei­kia mo­ky­to­jo pa­gal­bos.

Prie ąžuo­lo ei­na pir­ma mer­gai­tė. Ko­pia į ąžuo­lo vir­šū­nę. Jei nu­slys­tų, tai pa­kib­tų ant vir­vės. Ją pri­lai­ko ir re­gu­liuo­ja ša­li­mais me­džio sto­vin­tis pa­gal­bi­nin­kas.

Anks­čiau moks­lei­viams pir­mo­sios al­pi­niz­mo pa­mo­kos vyk­da­vo gim­na­zi­jos spor­to sa­lė­je. Vir­vė­mis leis­da­vo­si iš maž­daug ke­tu­rių met­rų aukš­ty­je esan­čio bal­ko­no.

Ven­to­je gy­ve­nan­tis V. Šiur­kus il­go­kai ieš­ko­jo pirk­ti ke­lis hek­ta­rus miš­ko. Vien tam, kad įsi­reng­tų al­pi­nis­tų tre­ni­ruo­čių sto­vyk­la­vie­tę.

Su­ra­do to­lo­kai nuo na­mų – už dvi­de­šim­ties ki­lo­met­rų.

Miš­ką sa­vi­nin­kas par­da­vė, iš­kir­tęs drū­čiau­sius me­džius. Iš­tuš­tė­ju­sio­se aikš­te­lė­se spė­jo įsi­bu­jo­ti laz­dy­nai, šer­mukš­niai ir ki­ti men­ka­ver­čiai me­deliai.

Nau­ja­sis šei­mi­nin­kas iš­pjo­vė krū­my­nus. Kad miš­kas pa­na­šė­tų į Anykš­čių ši­le­lius, o ne į džiung­les. Pa­lais­vė­ju­sio­se vie­to­se pri­so­di­no eg­lai­čių, iš­rau­tų jų di­des­nė­se au­gim­vie­tė­se. Džiau­gė­si, kad bu­vęs miš­ko sa­vi­nin­kas iš­sau­go­jo sto­ro­ką ąžuo­lą.

Prie ąžuo­lo V. Šiur­kus pir­miau­sia pri­tvir­ti­no ko­pė­čias. Lė­čiau­siai dar­bai vy­ko ąžuo­lo vir­šū­nė­je. Nes­ku­bė­da­mas tem­pė len­tas. Vie­ną po ki­tos. Kaip iš jų su­mon­tuo­ti aikš­te­lę tarp ša­kų – rei­kė­jo pa­suk­ti gal­vą.

Ša­li­mais ąžuo­lo su­ren­tė pa­vė­si­nę. Su sta­lu iš kel­mo ir suo­liu­kais ap­link. Vie­ną sie­ną su­dė­lio­jo iš mal­kų.

Pa­vė­si­nės vir­šu­je – pa­lė­pė, kai no­ri sau­giai iš­ties­ti ko­jas poil­sio aki­mir­kai ar lik­ti nak­vy­nei.

Vė­liau iš­ki­lo ant­ras pa­sta­tas. Pa­va­di­no jur­ta. Su­ma­nė sta­ty­ti, kai ra­do že­mė­je pus­ra­čiu įsa­ma­no­ju­sius ke­lis ak­me­nis. Ant tų ak­me­nų ir su­mon­ta­vo dau­gia­kam­pį me­di­nį kar­ka­są. Ap­tem­pė van­de­niui ne­pra­lai­džia me­džia­ga. Sto­gas – ku­po­lo pa­vi­da­lo su sky­le dū­mams išei­ti.

Šią žie­mą pir­mą kar­tą pa­ban­dė nak­vo­ti su dviem mo­kyk­li­nio am­žiaus anū­kais. Kiek­vie­nas įsi­tai­sė šil­tuo­se mieg­mai­šiuo­se ap­link ug­nia­ku­re be­si­plaiks­tan­čias lieps­nas. Ta­čiau ne­la­bai li­ko pa­ten­kin­ti. Dū­mai akis grau­žė. Ber­niu­kams se­ne­lis pa­ža­dė­jo per­tvar­ky­ti jur­tą.

Ki­ta­met 60 me­tų su­lauk­sian­tis V. Šiur­kus ta­po gar­sus pro­jek­tu „Ven­tos gim­na­zis­tai – ant aukš­čiau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių vir­šū­nių“. Mo­ky­to­jas su sa­vo auk­lė­ti­niais yra ap­ke­lia­vęs Eu­ro­pą. Kas­met iš­ve­ža po ke­lias gru­pes. Nuo 2005 me­tų įkop­ta į 28 vals­ty­bių aukš­čiau­sias vir­šu­kal­nes. Že­miau­sia – 1 ki­lo­met­ro, aukš­čiau­sia – 4,8 ki­lo­met­ro.

Au­to­riaus nuo­tr.

Nu­si­lei­di­mams iš ąžuo­lo vir­šū­nės at­si­vež­tos vir­vės pa­ti­ki­mai iš­tam­po­mos.

Lei­džia­ma­si iš 18 met­rų aukš­čio.

Įkop­ti į ąžuo­lą bau­giau, ne­gu iš jo nu­si­leis­ti.

Ir la­biau­siai pa­ty­rę lai­pio­to­jai di­de­lia­me aukš­ty­je lie­ka la­bai at­sar­gūs.

Lei­džian­ti že­myn svar­bu su­si­gau­dy­ti kaip nau­do­tis vir­vė­mis.

Mo­ky­to­jas Vy­tau­tas Šiur­kus vie­nas pa­ts sa­vo miš­ke įren­gė neįp­ras­tą sto­vyk­la­vie­tę.

Al­pi­nis­to sau­gos dir­žas tu­ri bū­ti pa­ti­ki­mai apjuostas.