
Naujausios
Alfredas Bumblauskas: ar lietuviai durnesni už lenkus?
Akmenės krašto muziejuje paskaitą skaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas. Auditorija išgirdo apie šiemet surengtame televizijos projekte „Nacionalinė ekspedicija“ aptiktus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėdsakus Lenkijoje ir šios valstybės šiandieną.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Iš Telšių kilęs istorikas pokalbį pradėjo žemaitiškai, greitakalbe ir pajuokaudamas, kad ekspedicijos dalyviai plaukė laivu „įsitikinti, ar lietuviai iš tikrųjų yra durnesni.“ Profesoriaus pastebėjimu, liaudyje vyrauja nuomonė, jog Lenkijoje „durniais“ laikomi lietuviai, kaip panašiai priešiškai lenkams yra nusiteikę ir nemažai mūsų tautiečių.
Kelionė laivu neatsitiktinai pasirinkta Vyslos upe. Ji, pasak A. Bumblausko, prieš šimtmečius Lietuvai buvo geriausias vandens kelias į Vakarų Europą. Nes priėjimas prie jūros priklausė vokiečiams, o kitos upės – seklios ir siauros.
Paskaitoje autorius dalijosi pastebėjimais, kurių nebuvo televizijos laidose apie „Nacionalinę ekspediciją“.
„Supratome, kodėl Punsko krašto žmonės taip gerai gyvena: tiek dabar, tiek prie komunizmo, – sakė A. Bumblauskas. – Pirmiausia, kad nebuvo „kolchozų“, o žemę dirba ūkininkai. Antras pranašumas – savivaldoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kur negerbiama savivalda, su dideliais vargais atsirado tiesioginiai mero rinkimai. Tuo tarpu lenkai taip renka vietos vadovus pagal 1989 metais priimtą savivaldos įstatymą, kuris ten laikomas svarbiausiu dekomunizacijos įstatymu.“
Pasak A. Bumblausko, todėl lenkai gyvena dvigubai geriau negu lietuviai. Jis stebėjosi, sutikęs daugybę turtingų ūkininkų.
„O Punsko lietuviai naudojasi Lenkijos santvarkos privalumais, bet valstybę vadina okupantais, – sakė A. Bumblauskas. – Kaip erkės – čiulpia ir kartu zyzia, tuo panašūs į tautiečius, kai čiulpiame Europos Sąjungą, o kartu ant jos zyziame, tai vadindami euroskepticizmu.“
Profesorius teigė tik su ES įsivaizduojąs Lietuvos ateitį, atsakydamas į klausimą, ar įsivaizduojama galimybė mažėjančiai Lietuvai susieti likimą su Lenkija.
„Bet jei Europa išvažiuos – tai mūsų kelias tik su Vokietija, jei ji ant mūsų nespjautų – tuomet turėtume perspektyvą, – sakė A. Bumblauskas. – Jei taip atsitiktų, mes Lenkijos niekaip neapeisime.“
Profesorius apgailestavo, kad pas mus daug kas nesupranta humoro, todėl apsidraudė: „Jei pasakyčiau, kad mums dera jungtis prie lenkų, neįsivaizduoju, kas čia dėtųsi – bijočiau net pagalvoti“.
Akmeniškiai siūlė A. Bumblauskui inicijuoti nacionalinę ekspediciją Ventos upe. Jis atsakė, kad Lietuvoje yra daugiau panašių upių kaip Venta. Pripažindamas jos istorinę reikšmę, pavadinimo kilmę susiejo su išnykusia venetų tauta, kaip ir Ventspilio (Latvija), Venecijos (Italija) miestų pavadinimus.
Autoriaus nuotr.
Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas (viduryje) paskaitoje Akmenėje su klausytojais pasidalijo televizijos projekte „Nacionalinė ekspedicija“ atsiradusiomis įžvalgomis.