Akmenukai ant žydų kapų

Akmenukai ant žydų kapų

Ak­me­nu­kai ant žy­dų ka­pų

Sa­vait­ga­lį Pak­ruo­jy­je mi­nint Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do die­ną, skam­bė­jo ne tik liūd­nos kal­bos – po de­šimt­me­čių per­trau­kos į mies­tą grį­žo šios tau­tos is­to­ri­ja ir kul­tū­ra.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Penk­ta­die­nį Pak­ruo­jo „Že­my­nos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai ir mo­ky­to­jos Vi­da Klei­no­tai­tė bei Lion­gi­na Ka­na­pic­kie­nė tra­di­ciš­kai ėjo „At­min­ties ke­liu“, ve­dan­čiu į Mor­ka­kal­nio ma­si­nes ka­pa­vie­tes. Čia il­si­si tri­jų šim­tų Pak­ruo­jo žy­dų, nu­žu­dy­tų per ho­lo­kaus­tą, pa­lai­kai.

Moks­lei­viai į ge­no­ci­do au­kų ka­pa­vie­tę at­ne­šė ak­me­nis su už­ra­šy­tais Pak­ruo­jo žy­dų var­dais. Ša­lia pa­mink­lo nu­žu­dy­tie­siems įvy­ko tra­di­ci­nė imp­ro­vi­zuo­ta pa­mo­ka, skir­ta Lie­tu­vos bei Pak­ruo­jo žy­dų is­to­ri­jai.

Vai­kai at­neš­tuo­sius ak­me­nis su­dė­jo di­džiau­sio­je ka­pa­vie­tė­je virš ak­me­ni­nės me­no­ros ša­kų. Šiai me­no­rai – jau ne vie­ne­ri me­tai, ją taip pat su­dė­ję „Že­my­nos“ moks­lei­viai. Per ei­lę me­tų nu­blu­ko ant me­no­ros ak­me­nų su­ra­šy­ti žu­vu­sių­jų var­dai, jie te­be­ma­ty­ti tik ant vė­liau at­neš­tų­ ak­me­nė­lių.

Pa­sak mo­ky­to­jos L. Ka­na­pic­kie­nės, pe­da­go­gų pa­rei­ga – vėl ir vėl pa­sa­ko­ti vai­kams skau­džią is­to­ri­ją, kad dau­giau to­kie įvy­kiai ne­be­si­kar­to­tų. Moks­lei­viai tei­gė ži­nan­tys, kad čia – ka­pi­nės, kai ku­rie da­ly­vau­jan­tys ne­be pir­ma­me Ge­no­ci­do die­nos mi­nė­ji­me.

Prie pa­mink­lų be­siil­sin­tiems tri­jo­se ka­pa­vie­tė­se pa­dė­ta gė­lių, už­deg­ta žva­kių.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nu­žu­dy­tų ra­jo­no žy­dų at­mi­ni­mas pa­gerb­tas ir ki­to­se ra­jo­ne esan­čio­se ge­no­ci­do au­kų ka­pa­vie­tė­se.

Žy­dų ge­no­ci­do die­nos mi­nė­ji­mas Pak­ruo­jy­je šie­met ne­bu­vo tik liūd­nos kal­bos. Šie me­tai – Žy­dų is­to­ri­jos ir kul­tū­ros su­grį­ži­mo į mies­tą me­tai.

Sim­bo­liš­ka, kad į Pak­ruo­jo li­go­ni­nę ne­re­tas mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jas ei­na ar va­žiuo­ja švie­žiai re­konst­ruo­ta Mar­ko Šrei­be­rio gat­ve, pro te­bes­to­vin­tį šio tar­pu­ka­rio švie­suo­lio, gy­dy­to­jo hu­ma­nis­to na­mą. M. Šrei­be­rio at­mi­ni­mas Pak­ruo­jy­je įam­žin­tas švie­saus at­min­imo pe­da­go­go, vi­suo­me­ni­nin­ko ir kraš­to­ty­ri­nin­ko Ze­no­no Ge­gec­ko pa­stan­go­mis.

Pa­va­sa­rį du­ris at­vė­rė res­tau­ruo­ta uni­ka­li me­di­nė si­na­go­ga, iš kar­to ta­pu­si vie­na ak­ty­viau­siai vei­kian­čių mies­to kul­tū­ros erd­vių. Si­na­go­go­je vei­kia Pak­ruo­jo žy­dų bend­ruo­me­nės is­to­ri­jos eks­po­zi­ci­ja, ren­gia­mos pa­ro­dos bei kon­cer­tai. Kiek­vie­ną sa­vai­tę ki­no me­no mė­gė­jai čia ga­li žiū­rė­ti ži­no­mų įvai­rių ša­lių re­ži­sie­rių fil­mus.

Si­na­go­ga per ke­le­tą mė­ne­sių ta­po lan­ko­miau­siu mies­to ob­jek­tu – skai­čiuo­ja­ma, kad nuo ati­da­ry­mo iš­skir­ti­nį pa­sta­tą jau ap­žiū­rė­jo per ke­tu­ris tūks­tan­čius žmo­nių.

Rug­sė­jo pra­džio­je bū­tent nuo Pak­ruo­jo pra­si­dė­jo vi­so­je ša­ly­je vy­ku­sios Žy­dų kul­tū­ros die­nos.

Au­to­rės nuo­tr.

Pak­ruo­jo „Že­my­nos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai ke­le­rius me­tus atei­na į Mor­ka­kal­nį "At­min­ties ke­liu" su ak­me­nu­kais, pa­žy­mė­tais nu­žu­dy­tų žy­dų var­dais. Šie­met vai­kus ly­dė­jo mo­ky­to­jos Lion­gi­na Ka­na­pic­kie­nė ir Vi­da Klei­no­tai­tė (ant­ra ir tre­čia iš de­ši­nės).

Mar­ko Šrei­be­rio var­du pa­va­din­ta gat­vė – ką tik re­konst­ruo­ta. Ties po­sū­kiu – iš­li­kęs žy­do gy­dy­to­jo hu­ma­nis­to na­mas, ku­ria­me jis tar­pu­ka­riu bu­vo įkū­ręs li­go­ni­nę.