Naujausios
PAKRUOJO KRAŠTUI
Akmens ir medžio karalystė
Striukų kaime (Pašvytinio seniūnija) iš tolo atskirsi akmens ir medžio karalystę primenančią 4 hektarų Gedimino Ališausko sodybą. Joje „dygsta“ akmeniniai bumerangai, mandalos, auga apie 150 ąžuolų, tarpta eglės, pušys, o vasarą alpinariumuose sužydi gausybė gėlių. Jei ne greta besitęsiantys laukai, nauji grūdų bokštai, išrikiuota technika, nė nepamanytum atsidūręs pas ūkininką.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
5000 akmenų
Nuo Grikpėdžių pusės Gedimino Ališausko sodyba atsiveria kaip ant delno. Ties Striukų kaimą žyminčiu ženklu plyti ūkininko valdomi laukai, prieš akis kyla eglių, pušų viršūnės, prasideda akmenų siena, į kurią šeimininkas sako sudėjęs 500 įvairaus dydžio riedulių. Visi jie ir dar apie 5000 akmenų, išskyrus du, kuriuos pasiūlė kaimynas, atkeliavo iš 1000 hektarų G. Ališausko ūkio.
Saulės šilumą blaškančio šiaurės vėjo lydimi pradedame ekskursiją, kuri, priklausomai nuo to, kiek turite laiko, gali tęstis iki dviejų valandų. Svetingas šeimininkas pirmiausa veda prie 1929 metais senelio statyto molinio tvarto, kurio išlikę tik akmeniniai pamatai. 1992 metais nugriuvo vienas tvarto šonas, paskui įsmuko kitas. Ūkininkas dar galvojo jį atstatyti, bet nepavyko. Tada molį išvežė, o pamatų ribojamoje teritorijoje ėmė auginti vaistažoles. Dabar jau turi 38 rūšių.
Šią gerą idėją šeimininkui pasiūlė buvęs Žvirblonių tarybinio ūkio apželdintojas Stanislovas Gylys, kuris ir vėliau talkino patarimais, kaip išnaudoti erdvę ir ją papuošti. Buvo pasodinta eglaičių, pušų, berželių, apie 150 ąžuoliukų alėja. Iškasti keli tvenkiniai, vienas jų juosia taip pat dirbtinai supiltą salą, į kurią veda tiltelis, suformuota apie 15 įvairaus pločio, aukščio, formų alpinariumų.
Moteriški ir vyriški laipteliai
Šeimininkas eina prie akmenų, paglosto, pasiūlo atkreipti dėmesį į trigubą luitą, kurį gamta suklijavo iš trijų atspalvių plokščių, prie girnų, papuoštų „moteriškais“ – apvaliais akmenimis, sustabdo prie akmeninio ančiuko, kiaulės, rupūžės, žmogaus kaukolės, Lietuvos žemėlapio, į pavėsinės vidų ir išorę žvelgiantį dvigubą velniuką... Visa tai – fantazija ir gebėjimas natūraliame akmenyje, tokiame, koks užaugo dirvoje, įžvelgti įvairius pavidalus.
„Gal žmonės mano, kad esu „durnas“, bet man gražu,“ – juokiasi Gediminas ir pakviečia akmeniniais laiptais užlipti ant vienos iš didžiausių šioje teritorijoje kalvų. Ją darbininkai supylė statydami ūkinius pastatus. Paskui buvo pasodinta gėlių, nuklota akmenimis. Laiptai čia dviejų rūšių: vyriški ir moteriški. Pirmuosius supa kiti akmenys, todėl griūsi kietai, o moteriškus akmenis vasarą apglėbia suvešėjusios gėlės. Slystelėjusi laipiotoja kristų tiesiai į jų minkštus patalus.
Mandalos ir bumerangai
Nuo kalvos matyti trys akmenų mandalos. Akmenys užbrėžia ratus ir žymi jų centrus. Didžiausios mandalos centrinis akmens stulpas sveria apie 20 tonų. Tai bene didžiausias riedulys visoje 4 hektarų sodyboje. Šeimininkas juokauja, kad mandalų dydis skiriasi todėl, kad viena labiau tiktų vaikams, kitos – pagal žmogaus vidinę būseną. Jei labai trūksta harmonijos, ramybės, jaučiama sielos sumaištis, labiau tiks didžiausia, jei ne taip prastai – užteks pabūti vidutinėje.
Greta į tolį nusidriekia trys iš žemių ir akmenų suformuoti bumerangai. Ant didžiausio iš jų dangaus ir lygumų fone iškyla masyvus kryžius su nesėkmingai bandančiu nuo jo atsiplėšti žmogumi. Nugara išriesta, atitrūkusi nuo kryžmos, plaukai, atrodo, plevena vėjyje.
„Tai – mano simbolis. Bandžiau kelis kartus nuo žemės ūkio pabėgti. Baigiau inžinieriaus mechaniko mokslus, dėsčiau Daugų (Alytaus rajonas) žemės ūkio technikume, dirbai kelis metus Kauno rajone, Šilutės rajono viename ūkyje vyriausiuoju inžinieriumi. Bet vis tiek 1989 metais grįžau į tėvų ir senelių sodybą ūkininkauti. Šiame kaime kadaise užaugau, bet gimti likimas lėmė Sibire. Kai buvau trijų mėnesių, tėvai sugrįžo į Lietuvą,“ – margą gyvenimo dėlionę dėsto Gediminas Ališauskas.
Skulptūras kuria medžio meistrai
Sodybą puošia daug medžio skulptūrų, kurių ūkininkas jau nebesuskaičiuoja. Yra lietuvaitė Saulė, susimąstęs rūpintojėlis, suoliukai–lydekos, suoliukai–zodiako ženklai, angelas, nuo apvalaus ant „kojelės“ pakelto akmens žvelgia į kitą kelio pusę, kur stovi kryžius, primenantis apie Gedimino sūnaus žūtį. Prieš 20 metų 8 metų vaiką mirtinai sužalojo kombainas.
Skulptūras kuria žinomi medžio meistrai. Prieš porą metų sodyboje vyko pleneras, kuriame dalyvavo skulptoriai Pijus, Gintaris Juozas ir Laura Česiūnai iš Kauno, Saulius Lampickas iš Alytaus, Roma Cibulskaja, Zigmas Buterlevičius iš Marijampolės ir kiti.
Buities ir ūkio daiktų muziejus
Ūkyje įkurtas ir senų žemės ūkio padargų, buities daiktų muziejus. Gediminas Ališauskas jam paskyrė klėtį ir dalį kiemo. Klėtyje senoviniai rakandai sugrupuoti pagal temą. Vienur šalmai, benzinui skirti kanistrai, kitur – spintelės su stalo indais, laikrodžiais, rankšluosčiais, staltiesėmis. Vienas rankšluostis, anot Gedimino, skaičiuoja jau šimtmetį. Jį atidavė viena 80-metė močiutė, sakiusi, kad paveldėjo iš mamos.
Kitoje pusėje randame šakių, naščių, kablių šienui iš kaugės pešti, du „fuktelius“ – grūdų valymo mašinas. Su viena iš jų pradėjęs kurti ūkį dirbo ir pat šeimininkas. Sako, prie tokios mašinos reikėjo trijų žmonių. Dabartinei technikai užtenka vieno.
Tačiau iš viso šiame ūkyje pluša 12 samdomų darbininkų. Tarp jų – virėja, kuri ruošia maistą, kad plušantieji neliktų alkani.
„Šlubas“ traktorius
Lauke išrikiuoti seni žemės darbams skirti padargai, vikšrinis traktorius.
„Gal prieš 15 metų žmonės viską, kas įmanoma, gabeno už kelis centus parduoti į metalo supirktuves. Tuos daiktus iš jų supirkau. Traktorių kaimynas atidavė už dyką. Su sąlyga, kad tikrai jo niekur neišgabensiu, neparduosiu. Gal žmogus manė, kad galvoju pasipelnyti. Kadangi traktorius veikė, iš pradžių juo žemę dirbome. Pamačiau, kad vienoje traktoriaus pusėje yra 37 vikšrai, o kitoje – 38, todėl jis važiuodavo šlubuodamas. Išgabenome taisyti, o kaimynas netrukus ėmė klausinėti, bene kažkam pardaviau,“ – traktoriaus istoriją pasakoja Gediminas Ališauskas.
O štai vienam žmogui, kuris atidavė komodą, kasmet siunčia jos nuotrauką, kad įrodytų, jog niekam neatidavė ar malkomis nepavertė.
Sodybą lanko ir užsieniečiai
Į Striukų kaimo sodybą jau užsuka ekskursijos. Buvo atvykę baltarusiai, norvegai, vokiečiai, vienas kanadietis ir vienas ūkininkas iš JAV. Pastarąjį G. Ališausko kieme labiausiai pradžiugino rūsys su įspausta1933 metų data. Paaiškėjo, kad amerikietis gimęs tais pačiais metais.
Ūkininkas sodybos jau nebeplečia. Nebeišeina. Vienoje pusėje ją riboja pasodinti medžiai, iš kitų dviejų pusių – keliai, o ketvirtojoje – aukštos įtampos elektros linija. Naujų alpinariumų šeimininkas nebeformuoja, gražina tai, kas padaryta. Pavyzdžiui, radęs įdomesnį akmenį, senąjį pakeičia. Ateities planų G. Ališauskas nelinkęs atskleisti, sako, jei tik prasitaria – neišsipildo.
Autorės nuotr.
MOTERIŠKUMAS: Ant girnų, anot šeimininko, sudėti „moteriški“ – apvalūs, akmenys.
AKMENYS: Akmenis darbininkai surinko iš šeimininko dirbamų laukų.
SIENA: Vien į akmenų sieną sudėta apie 500 akmenų.
ALPINARIUMAS: Šioje sodyboje yra apie 15 alipnariumų.
BERŽYNĖLIS: Auga šeimininko sodintas beržynėlis.
SKULPTŪROS: Sodybą puošia medžio skulptūros.
LIETUVA: Šiame akmenyje šeimininkas įžiūrėjo Lietuvos žemėlapį.
RANKŠLUOSTIS: Gedimino Ališausko rankose – šimto metų rankšluostis, kurį jo kuriama senų daiktų muziejui dovanojo viena moteriškė.
GAUSYBĖ: Gediminas Ališauskas sako iš laukų į sodybą sutempęs apie 5000 akmenų.
NAMAS: Senelių sodyboje prieš gerus 20 metų Gediminas Ališauskas pasistatė namą.
SIMBOLIS: Šį nuo kryžiaus bandantį atsiplėšti Kristų šeimininkas vadina savo gyvenimo simboliu: juk pats bandė kelis kartus nuo žemės ūkio pabėgti – nepavyko.
TVENKINIAI: Prie namų iškasti keli tvenkiniai.
VAISTAŽOLYNAS: Molinio tvarto, kuris sugriuvo 1992 metais, pamatų ribojamoje teritorijoje šeimininkas sau augina 38 rūšių vaistažoles.
EŽIUKAS: Prie vieno iš tvenkinių pasitinka medinis ežiukas.
RŪPINTOJĖLIS: Sodybą saugoja Rūpintojėlis.
ZODIAKAS: Vienoje iš kelių sodyboje esančių poilsio vietų pasitinka ant suoliukų išskobti zodiako ženklai.