Naujausios
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Marius Senulis: „Politinio pasitikėjimo poste kasdieninio darbo daugiau nei politikos“
Po rytinio vadovų pasitarimo administracijos direktoriaus pavaduotojas Marius Senulis išskuba į viešųjų pirkimų komisijos posėdį. Paskui laukia derybos su tiekėjais, po pietų – darbo grupės posėdis. Iki to laiko reikia spėti išnagrinėti dokumentus, pasirengti atstovavimui Savivaldybei valdybos posėdyje...
Taip dabar planuojama kiekviena neseniai 31 gimtadienį atšventusio Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Mariaus Senulio diena. Prieš pusmetį dėl pasiūlymo dirbti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju M. Senulis atsisakė pagal įgytą išsilavinimą užimtų UAB „Medicinos projektai“ serviso inžinieriaus pareigų (M. Senulis 2010 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė mechanikos inžinerijos bakalauro studijas, 2012 m. tame pačiame universitete įgijo biomechanikos inžinerijos magistro laipsnį). Pokalbis su M. Senuliu natūraliai pasisuka apie naujas patirtis, įpareigojantį politinį pasitikėjimą, viltis ir gyvenimo tikrovę.
– Pusė metų – pakankamas laiko tarpas įvertinti, ar buvo verta palikti prasidėjusią karjerą Vilniuje ir grįžti į Pakruojį, kad užimtumėte politinio pasitikėjimo postą. Ar priimtas sprendimas pateisino Jūsų lūkesčius? Juk suprantate, kad papūtus kitiems politiniams vėjams galite likti be darbo...
Taip, prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas. Inžinieriumi dirbau dvejus metus ir tikrai nemaniau, kad kažkada tapsiu administracijos vadovu, nes tai labai atsakingos pareigos. Bet kai gavau Darbo partijos Pakruojo skyriaus pirmininko pasiūlymą, sulaukiau kolegų palaikymo, ryžtingai priėmiau sprendimą ir sutikau eiti siūlomas pareigas. Suprantu, kad nieko nėra amžino, todėl apie tai negalvoju ir stengiuosi sąžiningai atlikti man paskirtus darbus.
Manau, kad praėjo dar per mažai laiko įvertinti šį savo pasirinkimą iš esmės. Tačiau galiu tvirtai pasakyti: dirbdamas šį darbą įgyji labai daug patirties, pleti ir profesinius, ir bendravimo, ir komandinio darbo įgūdžius. Žodžiu, tai, kas dabar vyksta, man yra tarsi savotiška grūdinimosi ir augimo mokykla, be abejo, teigiamai paveiksianti asmenybę.
– Smalsu sužinoti, ar taip įsivaizdavote savo darbą? Gal pradėjus eiti administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas teko savyje paieškoti naujų charakterio savybių?
Tikrai būsiu atviras ir prisipažinsiu, kad kitaip įsivaizdavau savo pareigas. Pradėjęs dirbti pirmiausia pajutau didžiulę atsakomybę, nes sprendžiami klausimai tiesiogiai susiję su rajono žmonių gyvenimo kokybės gerinimu. Supratau, kaip vyksta sprendimų priėmimo procesas, kiek reikia pastangų ir parengiamojo darbo, kad rajone įvyktų kažkas nauja ir gera. Neneigsiu: teko savyje ieškoti kitų charakterio bruožų. Be to, dirbant šį darbą ugdosi politinė nuovoka, platesnis požiūris į gyvenimą.
– Ar Jūsų, kaip jauno žmogaus, nebaugina viešumas, atsakomybė? Juk visus darbus ir žingsnius vertina rajono žmonės...
Tikrai nebaugina viešumas ir atsakomybė už savo priimtus sprendimus, nes iki jų priėmimo vyksta ilgas ir kruopštus darbus, daug diskutuojama. Žinoma, viešo asmens priimti sprendimai yra labiau visuomenėje analizuojami, o kartais ir kritikuojami. Taip ir turi būti. Man svarbu, kad rajono žmonės priimtus sprendimus vertintų, apie juos kalbėtų, nes tai yra viena iš dalyvavimo rajono gyvenime formų.
Kokius pokyčius norėtumėte matyti rajone po kelerių metų? Prie kurio iš jų norėtume jaustis prisidėjęs asmeniškai?
Labiausiai tikiuosi socialinių ir ekonominių pokyčių. Matau daug sunkiai besiverčiančių žmonių, todėl norisi, kad gyvenimas gerėtų, kad žmonės turėtų darbo, gautų geras algas. O dėl asmeninio indėlio... Visi dideli darbai prasideda nuo mažų, todėl kiekvienas bet kurios srities rajono darbuotojas savo sąžiningu ir nuoširdžiu darbo prisideda prie geresnio, saugesnio ar tiesiog draugiškesnio mūsų visų gyvenimo. Ne išimtis ir aš.
– Jauni žmonės dažniausiai pasirenka emigranto duoną arba išvažiuoja gyventi ir dirbti į didmiesčius. Jūs grįžote į gimtąjį Pakruojį. Įvardinkite didžiausius mūsų rajono privalumus, dėl kurių čia verta gyventi ir dirbti jauniems žmonėms
Aš taip pat buvau išvykęs į užsienį, tačiau grįžau tęsti mokslų ir siekti užsibrėžtų tikslų. Pakruojis – mano gimtasis miestas. Man smagu čia gyventi ir jaustis reikalingam. Tai svarbu kiekvienam, o jaunam žmogui – ypač. Gera žinoti, kad tavo energija ir žinios gimtajame krašte yra vertinamos. Be to, Pakruojyje lengviau gyventi, reikia mažiau išlaidų pragyvenimui, čia gali į darbą kasryt eiti pėsčiomis... Manau, svarbiausia jaunam žmogui, kad ir kur jis gyventų, – pasitikėjimas savimi. O artėjančių švenčių proga noriu palinkėti visiems kuo daugiau tarpusavio supratimo ir tikėjimo, kad kiekvieni ateinantys metai bus tik geresni.
– Ačiū už pokalbį.
Užs. Nr. 295828
