Naujausios
90 arų teritorijai išvalyti – 429 tūkstančiai eurų
Kelmės rajono tarybos nariai sprendė, ar Savivaldybei penkiais procentais prisidėti prie Užvenčio seniūnijoje Želvių kaime buvusios naftos bazės sutvarkymo. Politikams atrodė, jog 429 tūkstančių eurų suma, skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, 5 procentais prisidedant Savivaldybei, yra labai didelė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Įvertino poveikį aplinkai
Rajone tvarkomos teritorijos, kuriose buvo trąšų sandėliai, pavojingos cheminės medžiagos ar naftos bazės. Kai kur šios vietos jau sutvarkytos. Šiemet bus tvarkoma Želvių kaime buvusi naftos bazė. Pagal projektą jai sutvarkyti iš Europos Sąjungos fondų skiriama 429 tūkstančiai eurų. Savivaldybė turėtų prisidėti 5 procentais savo lėšų. Tai sudarytų 22 600 eurų.
Paskaičiavimus Lietuvos geologijos tarnybos užsakymu atliko UAB „Grota“, įvertinusi teršalų poveikį aplinkai.
Pavadino ministerijos šantažu
Tarybos nariai suabejojo, ar ne per didelė suma. Kai kurių nuomone, už šiuos pinigus būtų galima sutvarkyti tris tokias aikšteles. „Kodėl nustatyta tokia didelė kaina?“ – klausė Gipoldas Karklelis.
Rajono meras Vaclovas Andrulis sutiko, jog kaina iš tiesų labai didelė. Jeigu rajonas juos galėtų panaudoti savo nuožiūra, į priekį gerokai pažengtų vandentvarkos projektai. Merai kėlę šį klausimą Vyriausybėje. Tačiau Aplinkos ministerijoje sužinoję, jog tai tikslinė parama. Jeigu rajonas jos atsisakytų, aikštelę vėliau turėtų sutvarkyti už savo biudžeto pinigus.
Meras ramino Tarybos narius, jog po viešųjų pirkimų kaina gali sumažėti, tuomet mažės ir Savivaldybės dalis. Tytuvėnuose taip ir nutiko – aikštelė sutvarkyta už perpus mažesnę sumą.
„Tai reikštų, jog ministerija šantažuoja savivaldybes, – piktinosi Tarybos narys Egidijus Ūksas. – Didele kaina, matyt, suinteresuotos verslo grupuotės. Prie ministerijų prisisiurbę daugybė firmelių. Už tuos pinigus sutvarkytume tris tokias 90 arų aikšteles.“
„Po viešųjų pirkimų kaina sumažės“, – kolegą gesino Tarybos narys G. Karklelis.
Kenksmingas medžiagas reikės utilizuoti
Tarybos narius į protą mėgino atvesti jų kolega verslininkas Petras Račkauskas. Jis pateikė pavyzdį, kaip žmonės už europinius pinigus nenorėjo renovuoti daugiabučių namų. Iš pradžių savivaldybės atstovams teko važinėti ir agituoti, o gyventojai juos vadino vagimis.
Bet paskui renovuotis pasiryžę namai pajuto naudą, tuomet daugiabučių bendrijos pradėjo konkuruoti, kuriai teks Europos parama.
Tas pats ir dėl aikštelių tvarkymo. Būtų beprotybė nepriimti Europos siūlomų pinigų. „Teritoriją teršėme mes. Europa mums skiria pinigų, kad susitvarkytume, o mes jų kratomės, – stebėjosi P. Račkauskas. – Nustatyta suma remiasi Europos normatyvais. Didžiausia suma atiteks kenksmingoms medžiagoms utilizuoti. Jas reikės vežti į Jonavą.“
Tarybos narė Kristina Balsienė abejojo, ar aikštelėje likę daug teršalų, nes ten, pasak jos, auga didesni už verslininką P. Račkauską medžiai. Bet dauguma jos kolegų balsavo už sprendimo priėmimą.