"Ma­mų tur­ge­lis" pra­dė­jo šeš­tą­jį se­zo­ną

Laimos AGANAUSKIENĖS nuo­tr.
Vie­na iš tur­ge­lių or­ga­ni­za­to­rių Ina Ru­džians­kie­nė sa­ko, jog to­kie tur­ge­liai nau­din­gi ir pre­kiau­to­joms, ir pir­kė­joms, be to, ne­ma­žai paau­ko­ja­ma ir lab­da­rai.
Šeš­tus me­tus iš ei­lės vai­ku­čius au­gi­nan­čios rad­vi­liš­kie­tės "Ma­mų tur­ge­liuo­se" sa­vo ma­žy­liams ga­li nu­pirk­ti pi­ges­nių rū­be­lių, ava­ly­nės, žais­lų. Kar­tu tai – pui­ki pro­ga pa­bend­rau­ti, pa­si­kal­bė­ti rū­pi­mo­mis te­mo­mis.

Or­ga­ni­zuo­ja se­zo­ni­nius tur­ge­lius

Prieš­ve­ly­ki­nis "Ma­mų tur­ge­lis" pre­kiau­to­jas ir pir­kė­jas ma­mas su­kvie­tė į Rad­vi­liš­kio kul­tū­ros cent­rą. Pir­mo­jo aukš­to fo­jė su vai­kiš­ko­mis pre­kė­mis iš­si­ri­kia­vo per 20 ma­mų.

"Ma­mų tur­ge­lius" prieš ke­le­rius me­tus ėmu­sios or­ga­ni­zuo­ti ke­lios rad­vi­liš­kie­tės sten­gia­si juos su­reng­ti se­zo­nais: pa­va­sa­rį, va­sa­rą, ru­de­nį ir žie­mą. Bū­na, kad koks vie­nas tur­ge­lis ima ir "nu­plau­kia".

"Tuo­met iš­kart su­lau­kia­me klau­si­mų, ka­da gi bus ki­tas? At­vyks­ta ma­mų ir Pa­ne­vė­žio, Pak­ruo­jo", – sa­ko vie­na iš tur­ge­lių or­ga­ni­za­to­rių Ina Ru­džians­kie­nė.

Prieš­ve­ly­ki­nia­me tur­ge­ly­je ji ir pa­ti ant sta­lų iš­si­dė­lio­jo, ant pa­ka­bų su­ka­bi­no išaug­tus duk­ros rū­be­lius, ba­tu­kus, ki­tų daik­tų, ku­rių ma­ža­jai jau ne­be­rei­kia ar­ba jie išaug­ti.

"Ar­tė­jant tur­ge­liams, pra­de­du da­ry­ti re­vi­zi­ją spin­to­se, su­rū­šiuo­ju, iš­ly­gi­nu ir į mai­šus su­krau­nu ge­res­nius ne­be­dė­vi­mus daik­tus. Da­lį jų ati­de­du lab­da­rai, nes mes kiek­vie­ną kar­tą su­ren­ka­me po ko­kias pen­kias dė­žes rū­bų ne­pa­si­tu­rin­čiai gy­ve­nan­čių šei­mų vai­kams", – pa­sa­ko­ja Ina. Ji ir pa­ti čia nu­si­per­ka rei­kia­mų daik­tų.

Jai ant­ri­na ki­ta tur­ge­lių or­ga­ni­za­to­rė Ma­ri­ka Po­ne­lie­nė.

"Dau­gu­ma mū­sų vie­na ki­tą pa­žįs­ta­me, ži­no­me, ku­ri ko­kio am­žiaus vai­ku­tį au­gi­na, tad, bū­na, kai ku­rios tie­siai at­sku­ba prie vy­res­nius vai­ku­čius au­gi­nan­čių ma­mų sta­lo: o gal ras ko­kį no­ri­mą daik­tą sa­vo jau­nes­niam ma­žy­liui", – pa­sa­ko­ja.

Su­ren­ka daik­tų ir lab­da­rai

Ina Ru­džians­kie­nė, Ma­ri­ka Po­ne­lie­nė, Vik­to­ri­ja Sa­vic­kė, Kris­ti­na Poš­kie­nė ir Jur­gi­ta Ker­pie­nė – pa­grin­di­nės pir­mų­jų tur­ge­lių ren­gė­jos. Da­bar or­ga­ni­za­to­rių gre­tos kiek ap­tir­po.

Su­si­pa­ži­nu­sios in­ter­ne­ti­nia­me fo­ru­me, jos ra­do ne tik bend­rų te­mų, bet ir bend­rų idė­jų, tarp ku­rių bu­vo ir ma­mų tur­ge­liai, ku­rie ta­po po­pu­lia­riais ir ki­tuo­se mie­tuo­se.

Yra te­kę už pre­kes gau­ti ir iki 100 eu­rų, bet kai ką ati­duo­di ir pus­vel­čiui ar ne­tgi vel­tui.

Per ke­le­rius me­tus rad­vi­liš­kie­tės juos ren­gė įvai­rio­se vie­to­se: bu­vu­sio­je Jau­ni­mo mo­kyk­lo­je, Kul­tū­ros cent­re, mies­to par­ke. Vie­ni tur­ge­liai bu­vo gau­ses­ni ir po­pu­lia­res­ni, ki­ti – ma­žes­ni, ta­čiau mo­te­rys įsi­ti­ki­nu­sios, kad jie ma­moms yra rei­ka­lin­gi.

"Yra te­kę už pre­kes gau­ti ir iki 100 eu­rų, bet kai ką ati­duo­di ir pus­vel­čiui ar ne­tgi vel­tui, kai pa­ma­tai, kad ma­ma skai­čiuo­ja var­ga­nus cen­tus. Ir nuo to tam­pi dar tur­tin­ges­nis, šir­dį už­plūs­ta džiaugs­mo ban­ga", – sa­ko I. Ru­džians­kie­nė.

Tur­ge­ly­je – pi­ges­nės pre­kės

"Sod­ro­je" dir­ban­ti, bet da­bar vai­ko au­gi­ni­mo ato­sto­go­se esan­ti Jū­ra­tė Že­mai­tie­nė į tur­ge­lį at­ne­šė pa­čios siū­tų vai­kiš­kų rū­be­lių: įvai­rias­pal­vių med­vil­ni­nių su­kny­čių, ke­pu­rių, pa­lai­di­nių. Siu­vi­mą pa­mė­go gi­mus duk­rai – bū­tent tuo­met at­si­ra­do no­ras ją puoš­ti iš­skir­ti­niais rū­be­liais. Pa­tir­ties sė­mė­si iš in­ter­ne­to, pir­mą­ją su­kne­lę brai­žė­si pa­gal ki­tą.

Kai siu­vi­nių su­si­kau­pė dau­giau, su­ma­nė ati­da­ry­ti nuo­sa­vą krau­tu­vė­lę, ku­rio­je pre­kiau­ja vai­kiš­kais rū­be­liais. Kol kas tai – la­bai jau­nas jos vers­las. Pas­ta­ro­ji veik­la Jū­ra­tei la­bai pa­tin­ka.

Jau ne pir­mą kar­tą tur­ge­ly­je pre­kiau­jan­ti rad­vi­liš­kie­tė Ag­nė Ra­ma­naus­kie­nė sa­kė šį­kart pel­no iš jo ne­si­ti­kin­ti, ta­čiau čia su­tin­ka pa­žįs­ta­mų, tad tur­ge­ly­je pra­leis­to pus­die­nio vi­sai ne­gai­la. Ko ne­pa­vyks­ta par­duo­ti, tą pa­do­va­no­ja vargs­tan­čioms šei­moms.

Rad­vi­liš­kie­tė Eg­lė Iva­naus­ky­tė į tur­ge­lį at­si­ne­šė sū­naus išaug­tų rū­be­lių. Ki­ta rad­vi­liš­kie­tė Jur­gi­ta iš Kul­tū­ros cent­ro išė­jo ne­ši­na su­kne­lė­mis duk­rai ir ba­tu­kais na­mie li­ku­siam me­tų sū­nui.

Pa­sak mo­ters, jai to­kie tur­ge­liai ir dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­vės – tik­ras iš­ga­ny­mas, nes nau­jų dra­bu­žė­lių ir ypač bran­giai kai­nuo­jan­čių ba­tų ji sa­vo vai­kams neį­pirk­tų.

O "Ma­mų tur­ge­lių" or­ga­ni­za­to­rės vis pa­sva­jo­ja ir apie va­di­na­mą­jį "ba­ga­ži­nių" tur­gų, ko­kie yra iš­po­pu­lia­rė­ję už­sie­ny­je ir jau ski­na­si ke­lią pas mus. "Ba­ga­ži­nių" tur­gus itin po­pu­lia­rus Kau­ne, kur su­va­žiuo­ja po ke­lis šim­tus pre­kiau­to­jų.

"Kol kas toks tur­gus – dar tik mū­sų pa­svars­ty­mų lyg­me­ny­je, bet kas ži­no – gal ka­da nors im­si­me reng­ti ir "ba­ga­ži­nių" tur­ge­lius", – sa­ko I. Ru­džians­kie­nė.